2020 m.

Šiauliuose jau kelerius metus iš eilės mažėja vandens nuostoliai vandentiekio tinkluose. UAB „Šiaulių vandenys“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį vandens nuostolių patirta apie 8,6 proc., o daugelį metų šis rodiklis buvo daugiau nei dvigubai didesnis. Tvaraus vandens išteklių naudojimo bendrovei pavyko pasiekti, nuosekliai atnaujinant ir modernizuojant vandentiekio infrastruktūrą.

 

 

Vandens nuostoliai apima į miesto tinklus patiekto ir parduoto vandens skirtumą. Lietuvoje vandens nuostoliai tinkluose vidutiniškai siekia apie 20 proc. Didžiausių šalies vandentvarkos įmonių duomenimis, 2019 m. Vilniuje vandens prarasta 13 proc. nuo viso patiekto vandens kiekio, Kaune – 23,3 proc., Klaipėdoje – 16,1 proc., Panevėžyje – 15,9 proc.

 

„Vandens nuostoliai yra svarbus rodiklis, pagal tai galima vertinti vandens tiekimo sistemos efektyvumą, – sako UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius. – Nuostoliai yra neišvengiamas dalykas, tačiau svarbu užtikrinti, kad jie būtų kuo mažesni. Jei vandens prarandama daug, įmonė sunaudoja daugiau elektros energijos vandeniui išgauti, taip pat sumoka didesnį gamtos išteklių mokestį, tačiau tas vanduo išleidžiamas veltui.“

 

 

UAB „Šiaulių vandenys“ per pastaruosius trejus metus pavyko reikšmingai sumažinti vandens nuostolius. Iki tol daugelį metų šis rodiklis vidutiniškai siekdavo apie 19 proc. Didelius vandens praradimus lėmė susidėvėję vandentiekio tinklai ir dažnos avarijos juose. Pavyzdžiui, 2015 m. užfiksuoti 707 gedimai, o 2016 m. – 884. Vandens nuostolio rodiklis 2015 m. siekė 16,3 proc. (prarasta 722 tūkst. kub. metrų vandens), o po metų – net 20,2 proc. (941 tūkst. kub. metrų).

 

„Už kiekvieną prarastą kubinį metrą vandens bendrovė sumoka po 10 centų – gamtos išteklių mokestį ir už sunaudotą elektrą. Dėl gedimų ne tik auga bendrovės sąnaudos, bet ir gyventojai patiria daug nepatogumų: laikinai sutrinka vandens tiekimas, mažėja slėgis, pablogėja geriamojo vandens kokybė“, – aiškino J. Matkevičius.

 

Šiauliuose vandentiekio vamzdynų rekonstrukcijos problema buvo aktuali daugelį metų. Per pastaruosius dešimt metų UAB „Šiaulių vandenys“ savomis lėšomis pajėgė rekonstruoti tik apie 14 km vamzdyno, tačiau poreikis išliko žymiai didesnis. 2017 m. rengiant „Šiaulių miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimą“ ir analizuojant vandentiekio tinklus, nustatyta, kad pirmuoju etapu 2016–2019 m. būtina rekonstruoti 18,3 km vandentiekio vamzdyno, o antruoju etapu – dar 62,2 km vamzdyno iš tuo metu eksploatuojamų beveik 620 km.

 

 

Pasak J. Matkevičiaus, vamzdynai dėvisi nuolat ir tas skaičius vis augo, todėl neišvengiamai daugėjo avarijų, prastėjo geriamojo vandens kokybė, augo tinklų eksploatacinės sąnaudos. UAB „Šiaulių vandenys“ siekė šią problemą spręsti kompleksiškai, investuojat uždirbtą pelną ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų paramos lėšas.

 

Šiaulių miesto savivaldybės meras ir Taryba, atsižvelgdama į kritinę vandentiekio infrastruktūros situaciją ir į paslaugų kokybės rizikas, vamzdynų rekonstrukciją išskyrė prioritetiniu uždaviniu ir nukreipė lėšas būtent šiems darbams. Savivaldybė pritarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstravimas Šiaulių mieste“ įgyvendinimui, iš dalies finansuojamo Europos Sąjungos lėšomis (50 proc.), taip pat pritarė veiklos planams atnaujinti ir modernizuoti vandentiekio infrastruktūrą.

 

 

Siekdama pagerinti vandens tiekimo sistemą, pirmiausia UAB „Šiaulių vandenys“ savomis lėšomis 2015–2017 m. parengė ir įdiegė skaitmeninį viso miesto vandentiekio tinklo, apimant ir vandenvietes, hidraulinį modelį ir nutekėjimų informavimo sistemą. Šie šiuolaikiniai darbo įrankiai padeda optimaliai eksploatuoti vandens tiekimo sistemą, ją kontroliuoti, operatyviai nustatyti vandens nutekėjimo zonas, aptikti avarijos vietą ir ją nedelsiant likviduoti. Taip pat šios modernios sistemos pasitarnauja priimant inžinerinius sprendimus, didina darbo efektyvumą, padeda taupyti žmogiškuosius, finansinius bei gamtinius išteklius.

 

Bendrovė pirmoji iš vandentvarkos įmonių Lietuvoje pradėjo taikyti šias šiuolaikines technologines ir informacines sistemas. Įdiegtos naujovės netrukus pasiteisino. Jau 2017 m. vandens netekčių tinkle sumažėjo iki 12,8 proc. Šis rodiklis dar labiau sumenko, kai 2017–2019 m. UAB „Šiaulių vandenys“, vykdydama Europos Sąjungos finansuojamą projektą, rekonstravo 20,9 km avarinės būklės vandentiekio vamzdyno. 2019 m. vandens nuostoliai tinkluose sumažėjo iki 10,2 proc., o šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuotas rekordiškai mažas – 8,6 proc.

 

Šie teigiami pokyčiai tiesiogiai susiję su mažesniu avaringumu tinkluose ir operatyvesniu avarijų likvidavimu: 2019 m. užregistruota 540 gedimų, 2018 m. – 669, 2017 m. – 845.

 

Lyginant 2019 m. ir 2016 m. patirtus vandens nuostolius, galima teigti, kad įdiegtos modernios technologinės ir skaitmeninės sistemos bei tinklų rekonstrukcija bendrovei leido sutaupyti apie 50 tūkst. eurų. Jei bendrovė nebūtų sprendusi šios problemos ir kiekvienais metais būtų patyrusi po 20 proc. vandens nuostolių, būtų patyrusi apie 130 tūkst. daugiau sąnaudų ir veltui išleidusi apie 1,2 mln. kub. metrų geriamojo vandens.

 

UAB „Šiaulių vandenys“ ir toliau ieškos finansavimo šaltinių likusiai senstančiai vandentiekio infrastruktūrai atnaujinti, kad galėtų užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.