Nuotekų tvarkymas

Atgal
Nuotekų tvarkymo sistemą sudaro nuotekų tinklai, siurblinės, nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginiai.

UAB „Šiaulių vandenys“ eksploatuoja 652,2 km nuotekų tinklų bei 76 nuotekų perpumpavimo siurblines, kurios nukreipia nuotekas į pagrindinę nuotekų perpumpavimo stotį Pakruojo g. 2A, Šiauliuose. Moderni pagrindinė nuotekų siurblinė yra pajėgi pumpuoti visas miesto nuotekas 8 km slėgine linija į nuotekų valymo įrenginius, kurie yra už miesto, Jurgeliškių k. 5, Šiaulių rajone. Valykloje nuotekos valomos mechaniškai ir biologiškai.

Šiaulių miesto nuotekų valykla
pastatyta 2004 m. (įrenginių pajėgumas – 50 tūkst. kub. m/parą). Projektiniai nuotekų išvalymo rodikliai (2011 m. rekonstravus biologinio valymo grandį):
  • BDS7 – 15 mg/l,
  • pagal skendinčias medžiagas – 20 mg/l,
  • pagal bendrąjį azotą – 10 mg/l,
  • pagal bendrąjį fosforą – 1,0 mg/l.
Nuotekų valymo įrenginių technologinę schemą sudaro:
 
Mechaninis valymas:
  • grotos,
  • smėliagaudės,
  • pirminiai nusodintuvai.
Biologinis valymas:
  • veikliojo dumblo reaktoriai su azoto ir fosforo šalinimu pagal Keiptauno universiteto modifikuotą technologiją,
  • antriniai nusodintuvai.
Nuotekų valymo schema.
 
Nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl teršalus būtina išvalyti. Šiaulių miesto nuotekų valykloje per parą išvaloma apie apie 23 tūkst. kub. metrų nuotekų.
 
Teršalų šalinimo bei išleidžiamų išvalytų nuotekų kokybės kontrolę vykdo UAB „Šiaulių vandenys“ Vandens tyrimų laboratorijos nuotekų tyrimų padalinys.
 
Nuotekų užterštumo lygį pirmiausiai apibūdina tokie pagrindiniai rodikliai kaip biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras (BDS7) ir skendinčios medžiagos (SM). Taip pat svarbūs dar du rodikliai – Nb (bendrasis azotas) ir Pb (bendrasis fosforas).
 
Be šių rodiklių taip pat kontroliuojami ir šie rodikliai: vandenilio jonų koncentracija (pH), permanganatinė oksidacija, cheminis deguonies sunaudojimas, šarmingumas, fosfatai, amonis, nitritai, nitratai, chloridai, sausa liekana, ištirpęs deguonis, sunkieji metalai (cinkas, varis, nikelis, chromas), di(2-etilheksil)ftalatas, naftos produktai.

Taip pat kas 4 metus nepriklausomos laboratorijos išvalytame vandenyje tiria dar 23 pavojingas prioritetines medžiagas, nurodytas Nuotekų tvarkymo reglamente (pavyzdžiui, heksachlorbenzenas, pentachlorbenzenas, heksachlorbutadienas, kt.).
 
Pasiekti nuotekų išvalymo rodikliai:
 
Rodiklis 20212022
Išvalyta nuotekų tūkst. kub. m 8054,1 8503,9
Biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras (BDS7)

prieš valymą

 260,55 mg/l 262,88 mg/l

po valymo

 3,25 mg/l 3,06 mg/l
Skendinčios medžiagos (SM)

prieš valymą

 336,21 mg/l 324,39 mg/l

po valymo

 3,24 mg/l 2,60 mg/l
Bendrasis azotas (Nb)

prieš valymą

 75,28 mg/l 62,17 mg/l

po valymo

 8,91 mg/l 8,90 mg/l
Bendrasis fosforas (Pb)

prieš valymą  

 8,69 mg/l 8,14 mg/l

po valymo

 0,46 mg/l 0,66 mg/l
 
Išvalytas vanduo požeminiu kanalu išleidžiamas į atvirą kanalą, o iš jo patenka į Kulpės upę. Švarus vanduo grąžinamas į aplinką – Kulpės, Mūšos, Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą. 

Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad nuotekų išvalymas Šiaulių miesto nuotekų valykloje atitinka Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginius reikalavimus, o pagal kai kuriuos rodiklius yra ženkliai geresni.
 
Nuotekų valymo procese žmogaus darbo labai nedaug, nes įrenginiuose įdiegta automatinė technologinių procesų valdymo sistema. Ši sistema užtikrina patikimą ir saugų įrenginių darbą bei padeda išvengti žmogaus klaidų. 


Galerija


Šiaulių miesto nuotekų valykla ir dumblo apdorojimo įrenginiai.
Nuogriebų krovadėžės.
Grotos.
Smėliagaudės.
Pirminiai nusodintuvai.
Pirminiai nusodintuvai.
Nuotekų kanalas.
Orapūtės.
Cheminių reagentų patalpa.
Veikliojo dumblo reaktoriai.
Veikliojo dumblo reaktoriai.
Antriniai nusodintuvai.
Antriniai nusodintuvai.
Išvalytų nuotekų kanalas.
Išvalytų nuotekų kanalas.
Nuotekų valyklos dispečerinė.
Paskutinį kartą redaguota: 2023-04-27