Nuotakyne cheminės medžiagos tarpusavyje reaguoja, sudarydamos naujus, dar agresyvesnius ir sunkiai išvalomus junginius. Tai kelia rimtą grėsmę vandens telkiniams, gyvūnijai ir visai ekosistemai. Todėl nuotekas būtina saugiai surinkti ir teršalus kruopščiai išvalyti – tai ilgas ir sudėtingas procesas. Kuo daugiau su panaudotu vandeniu išleidžiama cheminių teršalų, tuo sudėtingiau ir brangiau juos pašalinti.
Kas vyksta nuotekų valykloje?
Buitinė chemija daro nemažą poveikį nuotekų valymo procesui. Cheminei taršai ypač jautrus biologinis valymas. Šiame etape nuotekas švarina mikroorganizmai. Toksinės medžiagos (tai gali būti chloras iš skalbiklių, dezinfekatoriai iš klozeto valiklių, kt.) gali juos pražudyti ir teršalai liktų neišvalyti. Nuotekų valyklose mikroorganizmus naujai užaugina, o štai gyvajai aplinkai, išleidus nevalytas ar nepilnai išvalytas nuotekas į gamtą – dirvožemį, upes, ežerus ar jūrą, – tai gali būti pražūtinga.
Pavojus aplinkai ir sveikatai
- Cheminės medžiagos kaupiasi vandens organizmuose ir augaluose.
- Dėl taršos skursta ar visai išnyksta kai kurios faunos ir floros rūšys.
- Teršalai gruntiniu vandeniu atkeliauja į šulinius.
- Užterštos žuvys grįžta ant mūsų stalo.
- Vandens telkiniai tampa netinkami ar pavojingi naudotis, didėja infekcinių ligų pavojus.
Šių dienų nuotekose yra daug daugiau cheminių medžiagų nei prieš 30 ar 50 metų. Deja, nuotekų valyklos šiandien nepašalina visų teršalų – tam reikia naujos kartos įrangos.
Taršos šaltiniai
- Pramonės įmonės – gamybos procesuose naudojamos cheminės medžiagos kelia didžiulį pavojų aplinkai ir sveikatai.
- Gyventojai – nuotekose daugėja cheminių teršalų dėl vartotojiško požiūrio ir nesaikingo buitinės chemijos vartojimo.
