Nuotekų tvarkymas

Kai panaudojame vandenį, mes jį užteršiame. Jis būna purvinas, nemalonaus kvapo, pilnas visokių priemaišų ir teršalų: maisto atliekų, riebalų, valiklių ir skalbiklių, fekalijų, įvairių šiukšlių, smėlio, net nuodingų medžiagų. Užterštą vandenį vadiname nuotekomis. Nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl teršalus būtina išvalyti.

Nuotekos teka savitakiu nuotakynu. Vietose, kur yra kalnuotas reljefas, nuotekoms pumpuoti naudojami siurbliai, mieste jų yra 86. Siurblinės pumpuoja nuotekas iki pagrindinės siurblinės, kuri 8 km slėgine linija saugiai transportuoja nuotekas į modernią Šiaulių miesto nuotekų valyklą, esančią atokiai už miesto – Jurgeliškių kaime 5, Šiaulių rajone. Valykloje kasdien išvaloma apie 21 tūkst. m³ nuotekų.

Iš pradžių nuotekos apvalomos mechaniškai. Nuotekos teka pro smulkias grotas (skylučių dydis – 6 mm), kurios sulaiko stambias šiukšles (maisto likučius, popierių, įvairų pluoštą, kt.). Ant grotų susiformavęs nuogriebų sluoksnis padeda surinkti riebalus ir tepalus. Surinktos atliekos patenka į nešmenų plovimo presą, kuriame išplaunamos ir nusausinamos, vėliau nukreipiamos į konteinerį ir išvežamos į sąvartyną (kasdien apie 96 kg).

Grotomis apvalytos nuotekos patenka į smėliagaudes. Jose pašalinamas smėlis ir žvyras (sulaikomos dalelės nuo 0,25 mm). Surinktas smėlis nukreipiamas į smėlio plovimo įrenginį, kuriame praplaunamas ir paruošiamas naudoti bendrovės reikmėms (žemės kasimo darbams, pylimų atstatymui, kt.). Mechaniškai valant nuotekas svarbu sulaikyti stambiuosius nešmenis ir abrazyvines medžiagas, kad jos nepatektų į tolesnį valymo procesą ir nepažeistų įrenginių.

Tuomet nuotekos patenka į pirminius nusodintuvus. Sumažėjus nuotekų tėkmės greičiui, į baseino dugną nusėda skendinčios kietosios, organinės ir kitos neištirpusios dalelės. Iš nuosėdų susidaro pirminis dumblas, didžiąją jo dalį sudaro organinės medžiagos. Dumblas požeminiais vamzdynais nukreipiamas į dumblo rezervuarą. Čia jis sumaišomas ir paduodamas į pūdytuvus apdoroti. Likusios plūduriuoti dalelės surenkamos putų surinktuvu ir nukreipiamos į riebalų siurblinę.

Toliau nuotekos nukreipiamos į veikliojo dumblo reaktorius (rezervuarus), kur vyksta biologinis nuotekų valymas veikliuoju dumblu. Veiklųjį dumblą sudaro mikroorganizmai. Jie skaido ir kaip maistą naudoja organinius nuotekų teršalus. Orapūtės pučia orą ir maišo vandenį, kad dumblas nenusėstų ir mikroorganizmai būtų aprūpinami deguonimi. Jei į nuotekas patektų dideli kiekiai nuodingų medžiagų, mikroorganizmai gali žūti ir teršalai liktų neišvalyti. Tektų mikroorganizmus naujai užauginti.

Po biologinio valymo nuotekos patenka į antrinius nusodintuvus. Šie įrenginiai atskiria išvalytą vandenį nuo susidariusio veikliojo dumblo (tai dribsnių pavidalo pilka, gelsvai rusva ar ruda mikroorganizmų (bakterijos, žiuželiniai, amebos, infuzorijos, verpetės, helmintai) masė, skaidanti teršalus). Išvalytas ir nuskaidrintas vanduo nukreipiamas į išleistuvą, o dumblas – į dumblo rezervuarą. Iš rezervuaro dalis dumblo keliauja į dumblo apdorojimą, o kita dalis grąžinama į veikliojo dumblo reaktorius.

Nuotekų valykloje išvalytas vanduo (kasdien apie 21 tūkst. m³) požeminiu kanalu išleidžiamas į atvirą vagą, o iš jos patenka į Kulpės upę. Po ilgos kelionės vanduo vėl švarus ir grąžinamas į aplinką – Kulpės, Mūšos ir Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą Latvijos pakrantėje.

 

Bendrovės Vandens tyrimų laboratorija periodiškai ima nuotekų mėginius ir kontroliuoja teršalų šalinimo bei technologinio proceso efektyvumą, o taip pat prižiūri po valymo išleidžiamo vandens kokybę. Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad Šiaulių miesto valymo įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginius reikalavimus, o pagal kai kuriuos rodiklius – ženkliai geriau.