Siekdami idealiai susitvarkyti namus, mes juos užteršiame patys – naudodami cheminius valiklius. Itin veiksmingose valymo priemonėse gausu žmogui ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų.
Po valymo tos medžiagos niekur neišnyksta:
- pasklinda ore,
- nusėda dulkėse,
- pasilieka ant paviršių,
- nuteka su panaudotu vandeniu.
Mums liečiant gerai nenuvalytą paviršių, valiklio likučiai patenka ant rankų, o vėliau, gaminant ar valgant, – ir ant maisto. Svarbu nepamiršti, kad naudojamos priemonės veikia ne tik nešvarumus, bet ir mūsų sveikatą bei visą gyvąją aplinką.
Kas slypi sudėtyje?
Skalbimo priemonių (milteliai, skystis, balikliai, minkštikliai, kt.) sudėtyje slypi įvairios cheminės medžiagos, atliekančios skirtingas funkcijas:
- Paviršiaus aktyvios medžiagos – padeda nuo audinio atskirti nešvarumus.
- Sintetiniai kvapai – suteikia „švaros kvapą“, tačiau dažnai gaminami iš naftos produktų (benzeno junginiai, aldehidai, ftalatai, kt.).
- Fosfatai, fosforo junginiai, polikarboksilatai – minkština vandenį.
- Zeolitai – naudojami vietoj aplinkai pavojingų fosfatų.
- Balikliai – chloro junginiai, vandenilio peroksidas, karbonatai, perboratai.
- Fermentai, enzimai – padeda pašalinti dėmes.
- Audinių minkštikliai – gali turėti chloroformo, benzilacetato, pentano.
- Optiniai balikliai – nusėda ant audinio, paryškina šviesias spalvas.
- Kiti priedai – aktyvatoriai (EDTA, NTA), standikliai, konservantai.
Skysti, birūs, želė ar aerozoliniai paviršių valikliai savo sudėtyje turi įvairių medžiagų, kurios padeda efektyviai nuvalyti nešvarumus, bet gali turėti ir neigiamą poveikį sveikatai bei aplinkai:
- Paviršiaus aktyviosios medžiagos – padeda ištirpinti riebalus ir nuvalyti purvą nuo paviršių.
- Karbonatai (soda), rūgštys, šarmai, dezinfekuojančios medžiagos – šalina nešvarumus, naikina mikrobus, tirpdo kalkes ar kitus nepageidaujamus sluoksnius.
- Konservantai – pailgina produkto galiojimo laiką. Dažnai naudojamas formaldehidas.
- Chloro junginiai – randami balikliuose, dezinfekcinėse priemonėse, taip pat unitazų ir kriauklių valikliuose.
- Sintetiniai kvapai – suteikia „švaros kvapą“, tačiau dažnai gaminami iš naftos produktų (benzeno junginiai, aldehidai, ftalatai ir kt.).
Konkretūs produktai. Įvairios buitinės valymo priemonės skiriasi ne tik paskirtimi, bet ir savo sudėtimi:
- Indaplovių plovikliai – daugiau fosfatų. Įprasti plovikliai mažiau kenksmingi, bet būtina dozuoti.
- Stiklo valikliai – acto rūgštis (šalina kalkes), alkoholis, amoniakas (blizgesiui).
- Baldų valikliai – terpentinas, vaškai, alkoholis, eteriai, esteriai.
- Orkaičių valikliai – stiprūs šarmai (natrio, kalio hidroksidas).
- Balikliai – natrio hipochloritas.
- Metalinių paviršių valikliai – lakūs organiniai junginiai (naftos distiliacijos produktai).
- Dezinfekantai – fenoliai, triklozanas.
- Grindų, baldų blizgikliai – nitrobenzenas.
- Kilimų valikliai, dėmių šalinimo priemonės – perchloretilenas, 1,1,1-trichloroetilenas.
- Universalūs valikliai – amoniakas, triklozanas, 1,2-dichlorobenzenas, oktilfenoliai, muskuso junginiai.
- Nuotekų vamzdynų, unitazų valikliai – chloro rūgštis, natrio hidrosulfatas, 1,4-dichlorobenzenas, triklozanas, muskuso junginiai. Unitazo valikliai – ypač agresyvūs: chloro junginiai reaguodami su kitomis medžiagomis sudaro nuodingus junginius.
- Nuotekų vamzdžių valikliai – pavojingi sveikatai: reakcijų metu išsiskiria vandenilio dujos.
Pavojus sveikatai. Buitinė chemija skirta kovoti su nešvarumais, tačiau jų poveikį gali pajusti ir žmogaus organizmas:
- Cheminių valiklių likučiai patenka ant odos, o vėliau – ir į organizmą.
- Kvėpuojame sintetiniais kvapais prisotintu oru.
- Susidaro nuodingi junginiai, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai.
