UAB „Šiaulių vandenys“ geriamuoju vandeniu aprūpina Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono Ginkūnų, Aukštelkės ir Vijolių gyvenviečių gyventojus – iš viso apie 98,9 tūkst. gyventojų.
Vandens tiekimo sistemą sudaro vandenvietės, vandens tinklai ir vandens kėlimo siurblinės.
Vartotojams tiekiamas tik požeminis geriamasis vanduo, išgautas Birutės ir Lepšių vandenvietėse iš viršutinio devono Stipinų (D3st) svitos vandeningojo sluoksnio. Lepšių vandenvietėje požeminis vanduo slūgso 162–172 m gylyje, Birutės – 170–194 m gylyje.
Vandenvietėse eksploatuojama 16 artezinių gręžinių: Birutės vandenvietėje – 10, Lepšių vandenvietėje – 6. Siekiant racionaliausiai išnaudoti turimus pajėgumus, 59 gręžiniai yra konservuoti.
Išgautas požeminis geriamasis vanduo pasižymi didesniu gamtinės kilmės geležies ir amonio kiekiu, todėl prieš tiekimą vanduo paruošiamas Birutės ir Lepšių vandenviečių vandens kokybės gerinimo įrenginiuose ir Rėkyvos vandens ruošykloje. Modernūs slėginiai filtrai sulaiko tik tas medžiagas, kurių yra per daug, šiuo atveju – geležies ir amonio perteklių.
Bendrovė siekdama užtikrinti tiekiamo geriamojo vandens kokybę, 2000 m. šiuolaikiškai rekonstravo Birutės vandenvietę, 2002 m. – Rėkyvos vandens ruošyklą, o 2015 m. – Lepšių vandenvietę.
- Birutės vandenvietės slėginiai filtrai (8 vnt.) užpildyti 75 cm kvarcinio smėlio ir 90 cm smulkinto antracito sluoksniais.
- Lepšių vandenvietės filtrai (6 vnt.) užpildyti 190 cm kvarciniu smėliu ir 30 cm smulkinta granitine skaldele.
- Rėkyvos vandens ruošyklos slėginiai filtrai (2 vnt.) užpildyti kvarciniu smėliu ir granitine skaldele.
Požeminis geriamasis vanduo natūraliai praturtintas žmogaus organizmui naudingomis mineralinėmis medžiagomis ir mikroelementais, yra geros kokybės ir apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos.
- Lepšių vandenvietės požeminis vanduo pagal bendrąją cheminę sudėtį yra nedidelės mineralizacijos: bendra ištirpusių mineralinių medžiagų suma – apie 600 mg/l, kalcio hidrokarbonatinio tipo.
- Birutės vandenvietės požeminis vanduo yra vidutinės mineralizacijos: bendra ištirpusių mineralinių medžiagų suma – apie 800 mg/l, kalcio hidrokarbonatinio arba kalcio hidrokarbonatinio–sulfatinio tipų.
Daugiau informacijos apie geriamojo vandens kokybę rasite šiame
puslapyje.
2023 m. Šiaulių miesto vandenvietėse buvo išgauta 4447,2 tūkst. kub. m geriamojo vandens, vartotojams patiekta – 4312,6 tūkst. kub. m arba vidutiniškai apie 11,7 tūkst. kub. m. per parą.
Vandenvietėse įrengti 3 švaraus vandens rezervuarai, kurių bendra talpa – 30 tūkst. kub. m.
Iš Birutės vandenvietės Šiaulių miestui tiekiama apie 60 proc. reikalingo geriamojo vandens, iš Lepšių vandenvietės – apie 40 proc. Geriamasis vanduo gyventojus pasiekia 647,9 km vandentiekio tinklais. Aukštesniems nei penkių aukštų namams vandenį papildomai pakelia prie daugiaaukščių ar jų rūsiuose įrengtos vandens siurblinės, mieste jų yra 27.
Daugeliui aktualu, kokios vandenvietės vandenį vartoja, tai galima sužinoti
objektų žemėlapyje.
Siekiant išvengti mikrobiologinės taršos, vieną kartą per metus (pavasarį) gyventojams tiekiamas geriamasis vanduo profilaktiškai dezinfekuojamas natrio hipochlorito tirpalu. Vandenvietėse įdiegta vandens dezinfekavimo technologija nepavojinga nei aplinkai, nei žmonių sveikatai.
Birutės ir Lepšių vandenvietės pajėgios išgauti ir vartotojams patiekti apie 22,5 tūkst. kub. m per parą kokybiškai paruošto geriamojo vandens. Šiuo metu vandenviečių pajėgumai išnaudojami 50–55 proc. Esant poreikiui ir didesniems pajėgumams, Šiaulių miesto vandenvietėse per parą maksimaliai būtų galima išgauti apie 90 tūkst. kub. m požeminio geriamojo vandens (ištekliai patvirtinti 1998 m. sausio 13 d. Valstybinėje išteklių komisijoje). Akivaizdu, kad toks vandens išteklių kiekis bus pakankamas ateityje augant vandens vartojimui ir ateinančioms kartoms.
Bubių vandenvietė buvo uždaryta 2015 m. Atlikus bendrovės vandenviečių optimizavimo analizę, paaiškėjo, kad šią vandenvietę nenaudinga eksploatuoti nei ekonominiu, nei vandens kokybės požiūriu.
Vandens gavybos, paruošimo ir tiekimo procesuose žmogaus darbo labai nedaug, nes įrenginių darbas yra automatizuotas ir valdomas nuotoliniu būdu iš UAB „Šiaulių vandenys“ Centrinės dispečerinės. Dispečeriai kompiuterio ekranuose stebi įrenginių darbą ir kontroliuoja technologinius procesus.