Nuotekų tvarkymas
Nuotekų tvarkymo sistemą sudaro nuotekų tinklai, siurblinės, nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginiai.
UAB „Šiaulių vandenys“ eksploatuoja 654,4 km nuotekų tinklų bei 76 nuotekų perpumpavimo siurblines, kurios nukreipia nuotekas į pagrindinę nuotekų perpumpavimo stotį Pakruojo g. 2A, Šiauliuose. Moderni pagrindinė nuotekų siurblinė yra pajėgi pumpuoti visas miesto nuotekas 8 km slėgine linija į nuotekų valymo įrenginius, kurie yra už miesto, Jurgeliškių k. 5, Šiaulių rajone. Valykloje nuotekos valomos mechaniškai ir biologiškai.
Šiaulių miesto nuotekų valykla pastatyta 2004 m. (įrenginių pajėgumas – 50 tūkst. kub. m/parą). Projektiniai nuotekų išvalymo rodikliai (2011 m. rekonstravus biologinio valymo grandį):
- BDS7 – 15 mg/l,
- pagal skendinčias medžiagas – 20 mg/l,
- pagal bendrąjį azotą – 10 mg/l,
- pagal bendrąjį fosforą – 1,0 mg/l.
Nuotekų valymo įrenginių technologinę schemą sudaro:
Mechaninis valymas:
- grotos,
- smėliagaudės,
- pirminiai nusodintuvai.
Biologinis valymas:
- veikliojo dumblo reaktoriai su azoto ir fosforo šalinimu pagal Keiptauno universiteto modifikuotą technologiją,
- antriniai nusodintuvai.
Nuotekų valymo schema.
Nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl teršalus būtina išvalyti. Teršalų šalinimo bei išleidžiamų išvalytų nuotekų kokybės kontrolę vykdo UAB „Šiaulių vandenys“ Vandens tyrimų laboratorijos nuotekų tyrimų padalinys.
Nuotekų užterštumo lygį pirmiausiai apibūdina tokie pagrindiniai rodikliai kaip biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras (BDS7) ir skendinčios medžiagos (SM), bei dar du rodikliai – Nb (bendrasis azotas) ir Pb (bendrasis fosforas).
Taip pat kontroliuojami šie rodikliai: vandenilio jonų koncentracija (pH), permanganatinė oksidacija, cheminis deguonies sunaudojimas, šarmingumas, fosfatai, amonis, nitritai, nitratai, chloridai, sausa liekana, ištirpęs deguonis, sunkieji metalai (cinkas, varis, nikelis, chromas), di(2-etilheksil)ftalatas, naftos produktai.
Kas 4 metus nepriklausomos laboratorijos išvalytame vandenyje tiria dar 23 pavojingas prioritetines medžiagas, nurodytas Nuotekų tvarkymo reglamente (pavyzdžiui, heksachlorbenzenas, pentachlorbenzenas, heksachlorbutadienas, kt.).
2023 m. Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginiuose buvo išvalyta 7 936,7 tūkst. kub. metrų nuotekų (kasdien apie apie 22 tūkst. kub. metrų). Labai maža dalis surenkamų nuotekų (apie 0,3 proc.) buvo valoma Aukštelkės biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose (21,2 tūkst. kub. m).
Pasiekti nuotekų išvalymo rodikliai:
| Rodiklis | 2022 | 2023 | |
|---|---|---|---|
| Išvalyta nuotekų | tūkst. kub. m | 8503,9 | 7936,7 |
| Biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras (BDS7) |
prieš valymą |
262,88 mg/l | 277,67 mg/l |
|
po valymo |
3,06 mg/l | 3,68 mg/l | |
| Skendinčios medžiagos (SM) |
prieš valymą |
324,39 mg/l | 315,90 mg/l |
|
po valymo |
2,60 mg/l | 4,48 mg/l | |
| Bendrasis azotas (Nb) |
prieš valymą |
62,17 mg/l | 67,64 mg/l |
|
po valymo |
8,90 mg/l | 9,37 mg/l | |
| Bendrasis fosforas (Pb) |
prieš valymą |
8,14 mg/l | 7,92 mg/l |
|
po valymo |
0,66 mg/l | 0,70 mg/l |
Išvalytas vanduo požeminiu kanalu išleidžiamas į atvirą kanalą, o iš jo patenka į Kulpės upę. Švarus vanduo grąžinamas į aplinką – Kulpės, Mūšos, Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą.
Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad nuotekų išvalymas Šiaulių miesto nuotekų valykloje atitinka Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginius reikalavimus, o pagal kai kuriuos rodiklius yra ženkliai geresni.
Nuotekų valymo procese žmogaus darbo labai nedaug, nes įrenginiuose įdiegta automatinė technologinių procesų valdymo sistema. Ši sistema užtikrina patikimą ir saugų įrenginių darbą bei padeda išvengti žmogaus klaidų.
Galerija
Paskutinį kartą redaguota: 2024-04-08
UAB „Šiaulių vandenys“
Vytauto g. 103, LT-77160 ŠiauliaiTel. +370 41 52 55 50
El. paštas office@siauliuvandenys.lt
Įmonės kodas 144133366
PVM mokėtojo kodas LT441333610
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
