2024 m.

Šiauliuose liūties metu, kuri prasidėjo sekmadienio vakare, liepos 28 d. apie 20 val., ir tęsėsi  iki  liepos 29 d. 7.00 val., Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, iškrito apie 93 mm  kritulių, o tai prilyginama katastrofiniam meteorologiniam reiškiniui. Momentinis iškritusių kritulių kiekis viršija 2023 m. liepos mėnesio vidutinį kritulių kiekį, t. y. 55 mm.

 

Liūties laikotarpiu UAB „Šiaulių vandenys“ avarinė tarnyba nuo liūties pradžios iki 8.00 val. ryto užregistravo 58 iškvietimus (skirtingais adresais) dėl apsemtų gatvių, tvindomų namų sklypų, rūsių, užsikišusios kanalizacijos.

 

Liūties metu iškritus dideliam lietaus kiekiui labiausiai apsemtos  buvo Grinkevičiaus g., Gegužių g., J. Greimo g., Purienų g., Kalinausko g., Spindulio g., Architektų g., Jablonskio g., Frenkelio g., Žemaitės g., Vilniaus – Rūdės g., Vytauto – Daukanto g., Stoties – Tilžės g., Spindulio – Purienų g.,  Grinkevičiaus – Statybininkų gatvių sankryžos bei kitos gatvės.

 

Bendrovės avarinė tarnyba, reaguodama į gautus iškvietimus, vyko į apsemtas gatves ir valė užsikišusius nuotekų tinklus, pumpavo sklypuose ir patalpose susitvenkusį vandenį, valė lietaus nubėgimo groteles, kurios buvo užsinešusios šiukšlėmis, žole bei šakomis. Nuvalius groteles, palaipsniui didelis lietaus vandens kiekis nubėgo į paviršinių nuotekų tinklą. Visgi, kartu su atitekančiu dideliu vandens kiekiu buvo atnešamas ir smėlis, gruntas, skalda, o taip pat atplukdoma ir nesugrėbta žolė, kas apsunkino greitesnį vandens surinkimą į tinklus. 

 

Gatvės ir teritorijos patvinsta dėl vienu metu iškritusio labai didelio kritulių kiekio, kurio esamas paviršinių nuotekų tinklų pralaidumas negali surinkti. Taip pat dažniausiai apsemiamos žemesnėse miesto vietose esančios gatvės. Per trumpą laiką ant kietų dangų – asfalto, šaligatvių – iškritęs itin didelis lietaus kiekis nespėja per lietaus surinkimo groteles nubėgti į paviršinių nuotekų tinklą. Lietaus vanduo nubėga į žemesnes vietas nuo didžiulio ploto, todėl kai kurios gatvės patvinsta. Dažnais atvejais vandens nutekėjimą stabdo ir su lietaus vandeniu gatve tekančios šiukšlės, lapai bei nupjauta žolė ir taip užkiša lietaus surinkimo groteles, šulinėlius.

 

Paviršinių nuotekų tinklo, įrengto Šiaulių miesto gatvėse, įmonių teritorijose, apimtys (vamzdynų skersmuo) paskaičiuotos didžiausiam tikėtinam lietaus kiekiui surinkti, bet ne didelių liūčių atvejui.

 

 

Atkreipiame dėmesį į tai, kad gyventojai turi patys pasirūpinti savo turto saugumu, nes pasikartojant liūtims, dažnai apskandinami namų rūsiai, pusrūsiai. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-19 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros patvirtinimo“ pakeitimo“ 27 punktu „Rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančio uždaromojo įtaiso“, t. y. sanitariniai prietaisai, kurių prijungimo išvadai išdėstyti žemiau artimiausio apžiūros šulinio, turi būti apsaugoti nuo užtvindymo nuotekomis, jei šulinys persipildytų. Siekiant išvengti rūsių, pusrūsių apskandinimo nuotekomis, gyventojams būtina įsirengti automatiškai užsidarančias sklendes (atbulinius vožtuvus) bei tinkamai jas prižiūrėti, tačiau namų savininkai, dažniausiai nepaiso šių norminių aktų reikalavimų ir neįsirengia automatiškai užsidarančių sklendžių. Pagrindinė atbulinio vožtuvo paskirtis – apsaugoti rūsių ir pusrūsių patalpas, esančias žemiau artimiausio kanalizacijos šulinio, nuo užtvindymo, užsikimšus arba persipildžius lauko nuotekų tinklams.

 

 

Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai, tačiau vis dažniau Bendrovė fiksuoja atvejų, kada paviršinės nuotekos savavališkai pajungiamos prie buitinių nuotekų išvadų, per kuriuos patenka į buitinių nuotekų infrastruktūrą.

 

Neteisėtas paviršinių nuotekų išleidimas į buitinių nuotekų tinklus daro didelę žalą Bendrovės eksploatuojamai infrastruktūrai. Liūčių metu iš nelegaliai pajungtų atšakų į buitinių nuotekų tinklus pradėjęs plūsti didžiulis vandens kiekis sutrikdo nuotekų sistemą. Per trumpą laiką tinklai perpildomi, viršijamas maksimalus pagrindinės nuotekų perpumpavimo siurblinės projektinis pajėgumas, todėl sutrinka buitinių nuotekų surinkimas. Su komunalinėmis miesto nuotekomis atitekantis didelis lietaus kiekis nuotekų valykloje trikdo technologinius procesus, kyla grėsmė netinkamai išvalytoms nuotekoms patekti į gamtinę aplinką.

 

Paviršiniam vandeniui nespėjus nutekėti perpildytais nuotekų tinklais, žemesnėse miesto vietose kyla grėsmė nuotekoms prasiveržti per buitinių nuotekų šulinėlius. Dėl savavališko elgesio susidariusios papildomos apkrovos tinkluose gadina nuotekų sistemos įrenginius, didina Bendrovės eksploatacines sąnaudas. Užtvindymai daro žalą miesto infrastruktūrai, kyla rizika užteršti aplinką ir sugadinti gyventojų turtą.

 

Visais atvejais, Bendrovei nustačius savavališką paviršinių nuotekų tinklo prijungimą prie buitinių nuotekų tinklų (išvado), surašomas aktas, kuriuo vartotojas ar abonentas yra įpareigojamas per ne ilgesnį kaip 10 dienų laikotarpį atjungti paviršinių nuotekų tinklus nuo buitinių nuotekų išvado ir apie tai informuoti bendrovę. To nepadarius per nustatytą terminą arba nustačius pakartotinį prijungimą, Bendrovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ VI skyriaus nuostatomis, fiksuoja esminį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties pažeidimą ir stabdo sutartį bei užaklina nuotekų išvadą, kol bus pašalintas nustatytas pažeidimas. Tokiu atveju pažeidėjas  neturi galimybės, iki kol atjungs neteisėtai prijungtus paviršinių nuotekų tinklus į buitinių nuotekų išvadą, naudotis bendrovės teikiama nuotekų tvarkymo paslauga. Be šių nepatogumų pažeidėjui gresia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką paviršinių nuotekų prijungimą prie buitinių nuotekų išvado bei atsiranda prievolė atlyginti bendrovei turėtas išlaidas, susijusias su nuotekų tinklų atjungimu ir pajungimu.