2024 m.

Šiandien, kovo 22 dieną, visame pasaulyje minima Vandens diena. Ta proga UAB "Šiaulių vandenys" į nedidelę išvyką vandens valymo keliu pakvietė Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto klausytojus. Senjorai lankėsi Šiaulių rajone, Jurgeliškių kaime įsikūrusioje Šiaulių miesto nuotekų valykloje. Patirtas įspūdis pranoko ekskursijos dalyvių lūkesčius, o gautos žinios, sakė ekskursijos dalyviai, pakeitė požiūrį apie vandens vartojimą ir nuotekų tvarkymą.

 

Tris dešimtis Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto klausytojų kartu su rektore Jolanta Rumbiniene Šiaulių miesto nuotekų valykloje draugiškai sutiko darnus kolektyvas. Valyklos viršininkės Ritos Eizintienės, kitų specialistų lydimi ekskursijos dalyviai nuėjo visą Šiaulių miesto nuotekų valymo kelią valykloje, užimančioje kone 13 hektarų teritoriją Jurgeliškių kaime.

 

"Svajonių darbas! Negąsdina nei kvapas, nei turinys, kurį kartais tenka net pačiupinėti", – nusikvatoja viršininkė.

 

Pasakojimą ji pradeda nuo pradžių pradžios. O pradžia tokia, kad nuotekos iš Šiaulių miesto į valyklą slėgine linija "atplaukia" net aštuonis kilometrus. Atitekėjusios jos tinkamai apdorojamos, kad ne tik neliktų taršos, kenksmingos aplinkai, bet netgi duotų šiokios tokios naudos – kaip vertinga žaliava būtų panaudojamas nuotekų dumblas.

 

Nuotekų valymo procesas yra ilgas ir sudėtingas, sakė ponia Rita, atvesdama ekskursijos dalyvius prie pirmo valyklos objekto – įrenginio, turinčio smulkias grotas ir jų pagalba iš nuotekų iššluojančio stambias bei vandenyje netirpias šiukšles – higienos priemones, popierių, kt. Tokioms atliekoms vieta sąvartyne.

 

"Buvo, kad į mus kreipėsi dėl į kanalizaciją vaiko įmestos auksines grandinėlės. Per parą apie 22 tūkstančius kubinių metrų nuotekų išvalančioje valykloje tokį daiktą vargu ar įmanoma surasti", – pajuokauja R. Eizintienė. Priduria, kad nuotekų išvalymo procesą gali palengvinti ir gyventojai, nemesdami į kanalizaciją stambių daiktų, kurie gali ne tik užteršti arba netgi sugadinti, bet užkimšti įrenginius.

 

Grotose apvalytos nuotekos toliau keliauja į kitą didžiulį įrenginį – smėliagaudes, kurių dėka iš jų pašalinamas smėlis ir žvyras – tai svarbu, kad nebūtų sutrikdytas tolimesnis valymo procesas.

 

Iš smėliagaudžių nuotekos nukreipiamos į pirminius nusodintuvus – didžiulį baseiną, kuriame nusėda kietosios, organinės ir kitos neištirpusios dalelės – taip susidaro pirminis dumblas, kuris tiekiamas į pūdytuvus apdoroti.

 

Mechaniškai apvalytos nuotekos nukreipiamos į veikliojo dumblo reaktorius (rezervuarus), kur vyksta biologinis nuotekų valymas, t. y. nuotekas švarina mikroorganizmai.

 

"Mikroorganizmams reikalingas deguonis – tam reikalui orapūtės į rezervuarą pučia orą ir maišo vandenį. Dar būtinas maistas. Va, čia labai praverčia jūsų į kanalizaciją saikingai išpilamos sriubytės ir kiti skysčiai", – vaizdžiai susirinkusiems pasakoja ekskursijos vadovė Rita.

 

Po biologinio valymo nuotekos patenka į antrinius nusodintuvus. Šiuose įrenginiuose vanduo nuskaidrėja ir požeminiu kanalu išleidžiamas į atvirą vagą, o iš jos patenka į upę – Kulpės, Mūšos ir Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą.

 

"Nuotekų valymo procese susidarančiame dumble randama sunkiųjų metalų, todėl po pūdymo ir džiovinimo juo negalima nei tręšti, nei naudoti miškininkystėje, nei rekultivuoti, tačiau šias atliekas būtina sutvarkyti. Todėl nuo 2020 metų džiovintas dumblas granulių pavidalu yra perduodamas AB „Akmenės cementas“, kur sudeginamas kaip alternatyvus kuras – šilumos energija ir pelenai panaudojami cemento gamybai", – pasakoja R. Eizintienė.

 

Dumblo džiovinimo ir jo virtimo į granulių pavidalą procesas ekskursijos dalyvių dėmesį tiesiog prikaustė, juo labiau kad kiekvienas norintis galėjo pačiupinėti sausą dumblą, net jį pauostyti.

 

Žingeidūs Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai Šiaulių miesto nuotekų valyklos specialistams turėjo daug klausimų, susijusių su technologiniu nuotekų valymo procesu, laboratoriniais tyrimais, aplinkosauga, vandens kokybe, specialistų rengimu, kontrole ir kt.

 

"Bendrovės laboratorija periodiškai ima nuotekų mėginius ir prižiūri po valymo išleidžiamo vandens kokybę. Tyrimai patvirtina, kad miesto valymo įrenginiuose nuotekos išvalomos tinkamai", – užtikrino "Šiaulių vandenų" specialistė R. Eizintienė.

 

Jos žodžiais, prie vandens švarinimo gali prisidėti ir gyventojai. Juk agresyvius ir kenksmingus valiklius, skalbiklius ir kitokią buitinę chemiją sėkmingai gali pakeisti nemažiau efektyvios natūralios priemonės, pavyzdžiui, soda, actas, citrinos sultys, valgomoji druska, ūkinis muilas ir kt.

 

Baigiantis ekskursijai, žmonės sakė buvę gerokai nustebinti, koks ilgas nuotekų valymo procesas ir kaip jis skiriasi nuo tarybinių laikų, kuomet pusiau apvalytos nuotekos tiesiog būdavo išleidžiamos į vandens telkinius ir juos užteršdavo.