2021 m.

Šiaulių apylinkės teismas, neįsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, pripažįsta UAB „Odos gaminiai“ ir Ko kalta dėl aplinkos taršos chromu ir neteisėto užterštų gamybinių nuotekų išleidimo į UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų sistemą. Šiaulių odos perdirbimo gamykla turės atlyginti turtinę žalą vandentvarkos įmonei ir Aplinkos apsaugos departamentui. Dėl šių pažeidimų ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m., o byla teismui perduota 2017 m.

 

 

Šioje byloje kaltu pripažintas ir buvęs UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktorius V. B., trukdęs ikiteisminiam tyrimui bei sunaikinęs areštuotą turtą, jam skirtas 2,5 metų laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Teismas kaltu pripažino ir įmonės darbuotoją Z. P., buvus atsakingą už vandens ūkio tinklų ir įrenginių priežiūrą – jam skirtas 1,5 metų laisvės apribojimas, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

 

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas, o tyrimui vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūra.

 

Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktorius V. B., bendrininkaudamas su kitu įmonės darbuotoju Z. P., veikdami bendrovės naudai ir interesais, siekdami sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo kaštus, pažeisdami teisės aktus, neteisėtai prisijungė prie UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų šalinimo tinklų, apeinant išleidžiamų nuotekų apskaitą. Tokiais tyčiniais veiksmais padarė UAB „Šiaulių vandenys“ didelę – 74.094,79 Eur turtinę žalą. Šią turtinę žalą solidariai atlyginti turi įmonė ir jos direktorius V. B. bei įmonės darbuotojas Z. P. Taip pat teismas priteisė 1.715 Eur išlaidas už advokato paslaugas UAB „Šiaulių vandenys“ naudai lygiomis dalimis iš V. B., įmonės darbuotojo Z. P. ir UAB „Odos gaminiai“ ir Ko po 571,67 Eur.

 

Taip pat teismas konstatavo, kad UAB „Odos gaminiai“ ir Ko neteisėtai į aplinką paskleidė beveik 4,808 tonos chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis, kuris yra nelikvidus, kancerogeniškas, toksiškas, ypatingai pavojingas žmogaus sveikatai ir aplinkai. Užteršus gruntą šia chemine medžiaga, padaryta negrįžtama neigiama žala aplinkai. Natūraliomis sąlygomis gamta negali regeneruoti chromo. Dėl gamtai padarytos žalos Šiaulių odos perdirbimo įmonė ir jos direktorius Aplinkos apsaugos departamentui turės atlyginti 240.555,18 eurų žalą, taip pat UAB „Odos gaminiai“ ir Ko  turės sumokėti 1800 MGL (67.788 Eur) dydžio baudą per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

 

 

UAB „Šiaulių vandenys“ aplinkos teršėją pričiupo 2014 m. rugsėjo 29 d., vykdant eilinę nuotekų apskaitos prietaiso patikrą. Nuimant skaitiklį, pastebėta, kad per debitomatį ir nuotekų išvadą, kurio skersmuo 100 mm, yra pravestas siauresnis 25 mm plastiko vamzdis. Leidžiant gamybines nuotekas šiuo vamzdeliu, debitomatis nefiksavo išleidžiamų nuotekų kiekio.

 

Netrukus po šio incidento buvo pastebėtas didelis nuotekų srautas senojoje nuotekų trasoje, kuria naudojosi UAB „Odos gaminiai“ ir Ko. Gamykla buvo neseniai perjungta į Industrinio parko kolektorių, įmonei pastatytas debitomatis nuotekų apskaitai, o senoji nuotekų išvado pajungimo trasa buvo užaklinta.

 

UAB „Šiaulių vandenys“ patikrino nebenaudojamus nuotekų tinklus ir aptiko dar tris iš įmonės pastato vedančius neteisėtus nuotekų išvadus, kurie buvo pajungti į senosios trasos šulinį, jame įrengiant dvigubą dugną, tam, kad fiziškai nebūtų matomas išleidžiamų nuotekų srautas. Taip dar vienu būdu apeinat apskaitą buvo šalinamos UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamybinės nuotekos. Iš išvado paimtame nuotekų mėginyje rasta beveik 9 kartus didesnė chromo koncentracija (norma 2 mg/l). Šie pažeidimai buvo užfiksuoti dalyvaujant antstoliui. Dėl to UAB „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

 

 

Dar vienas taršos atvejis „išlindo“ 2015 m. rugpjūčio mėnesį Oro uosto teritorijoje, UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gretimybėse. Šiaulių aviacijos bazės atstovai teritorijoje pastebėjo iš vandentiekio kameros besiveržiančias nuotekas ir kreipėsi į UAB „Šiaulių vandenys“. Apžiūrėjus Oro uosto ir gamyklos teritorijas, paaiškėjo, kad įmonė neteisėtai nuotekas leido į šiluminę trasą, kuria požeminėmis drenažinės paskirties komunikacijomis šios pateko į vandentiekio kamerą. Paimtame nuotekų mėginyje chromo koncentracija daugiau kaip 110 kartų viršijo nustatytą normą, o atlikus grunto tyrimus, paaiškėjo, kad chromo junginiais užteršta didžiulė teritorija. UAB „Šiaulių vandenys“ šį taršos atvejį perdavė tuo metu buvusiam Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris pradžioje menkai reagavo. Šiaulių aplinkosaugininkai nustatė, kad nėra didelės žalos aplinkai, vėliau, įsikišus tuo metu buvusiam Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, nuomonę pakeitė.

 

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, UAB „Odos gaminiai“ ir Ko bandydama nuslėpti galimai didelę žalą aplinkai, atliko grunto kasimo darbus savo sklype ir gruntą išvežė, nors įmonės direktorius V. B. buvo pasirašęs pasižadėjimą saugoti gruntą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

 

 

Gamybinės nuotekos pirmiausia turi būti išvalomos pirminiuose, pačių įmonių eksploatuojamuose, nuotekų valymo įrenginiuose ir tik tada išleidžiamos į centralizuotus nuotekų tinklus. Tačiau UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamybines nuotekas, gausiai užterštas chromu, apeinant apskaitą, leido tiesiai į miesto nuotekų sistemą. Tuo tarpu, UAB „Šiaulių vandenys“ imdama nuotekų mėginius sutartyje deklaruotoje vietoje, fiksuodavo saikingą nuotekų taršą, tačiau nelegaliuose nuotekų išleistuvuose tarša viršydavo nustatytą normą. Tarša atsiskiedė su miesto nuotekomis, todėl nebuvo pažeistas nuotekų valymo procesas. Tačiau tokie įmonės veiksmai kėlė didelę grėsmę biologiniam nuotekų valymui. Dėl pažeistų procesų šioje grandyje teršalai liktų neišvalyti ir patektų į atvirus vandens telkinius – Kulpės, Mūšos, Lielupės upėmis pasiektų Baltijos jūrą.

 

Su Šiaulių miesto nuotekų valymo įrenginiuose išvalytomis nuotekomis, teršalai nepateko į aplinką, tačiau chromo junginiai nusėdo nuotekų dumble. Atlikus laboratorinius tyrimus, dumble rasta apie 2000 mg/l chromo. Sunkiaisiais metalais užterštas dumblas priskiriamas III kategorijai, todėl netinkamas nei tręšti, nei rekultivuoti, nei miškininkystėje. Taršiam dumblui sutvarkyti turi būti taikomos kitos alternatyvos kaip deginimas. UAB „Šiaulių vandenys“ dumblą turėjo džiovinti, tačiau dėl kokybinių rodiklių neturėjo kur jo dėti. Ilgus metus ieškant sprendimų, tik 2020 m. taršus nuotekų dumblas pradėtas deginti AB „Akmenės cementas“ gamykloje kaip alternatyvus kuras.

 

Nustačius UAB „Odos gaminiai“ ir Ko pažeidimus, pastebėtas dumblo kokybės rodiklių ženklus pagerėjimas, tačiau to nepakako, kad šis perkoptų į II kategoriją. Tai buvo galima paaiškinti tuo, kad odos perdirbimo įmonė gamybines nuotekas kaupė nuotekų rezervuaruose ir ieškojo galimybių išleisti jas apeinat apskaitą bei laboratorinę kontrolę.

 

UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teršimo principais, tik mažesniu mastu, prilygsta 2020 m. plačiai nuskambėjusiam įmonės „Grigeo Klaipėda“ taršos atvejui. UAB „Šiaulių vandenys“ džiaugiasi, kad piktnaudžiaujantis teršėjas pagaliau buvo nustatytas ir skausmingai finansiškai nubaustas. Šios bylos laimėjimas bus atgrasanti priemonė ir kitiems aplinkos teršėjams.