2020 m.

Ilgus dešimtmečius Šiaulių vandentiekio bokšto sienoje, po tinko sluoksniu slypėjęs raudonų plytų kryžius, atgręžtas į Vasario 16-osios gatvę, pagaliau rastas ir atidengtas.

 

UAB „Šiaulių vandenys“ ryžosi paieškoti šio istorinio paminklo po to, kai nusprendė įvertinti viso bokšto išorinės apdailos būklę ir ją suremontuoti. Apie bokšto sienoje išmūrytą raudonų plytų kryžių ne kartą yra pasakojęs menotyrininkas, dailininkas, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas Vytenis Rimkus. Jis skatino atidengti šį unikalų istorinį ženklą ir jį įamžinti.

 

Ieškant kryžiaus, buvo vadovaujamasi  V. Rimkaus eskiziniu bokšto piešiniu bei archyvine nuotrauka, kuriuose ties trečio aukšto lango stogeliu buvo pažymėta menama išmūryto kryžiaus vieta. Remonto darbus vykdanti UAB „Limega“ specialiai ardė tinką pažymėtame plote ir ieškojo šio ženklo.

 

Raudonų plytų pakylą, ant kurios ir buvo išmūrytas kryžius, rangovui pavyko rasti iš karto. Toliau ardant tinką, atsivėrė ir pats kryžiaus ženklas, tačiau vietomis apgadintas, patrupėjusiomis plytomis, kurios buvo sutvirtintos storu cemento sluoksniu. Pašalinus cemento sluoksnį, geltono mūro sienoje išryškėjo taisyklingos formos raudonų plytų kryžius.

 

Profesoriaus V. Rimkaus teigimu, su šio bokšto statyba yra susijusi įdomi istorija. Jis pradėtas statyti tarpukariu, 1939 metais, iš raudonų plytų. 1940 m. atėjus tarybinei valdžiai, naujai politinei sistemai, bokšto statyba buvo tęsiama šviesiomis plytomis. V. Rimkaus prisiminimais, pereidami iš vienos spalvos į kitą, mūrininkai išmūrijo raudoną kryžių, atgręžtą į Vasario 16-osios gatvę, kaip tam tikrą pasipriešinimo ženklą. Per viršuje esantį langelį kryžių bandyta aptaškyti kalkėmis. Taip pusiau aptaškytas jis ir buvo gana ilgą laiką, kol viską paslėpė tinkas. Kalbėta, kad trys mūrininkai už tą propagandą buvo net represuoti.

 

Karo metu bokšto statyba buvo nutraukta. Darbai atnaujinti tik po karo, 1945 m. birželio pabaigoje. Vandens bokšto statyba užbaigta 1948 m. pabaigoje. Statinys užtinkuotas žymiai vėliau, apie 1963 m.

 

UAB „Šiaulių vandenys“, saugodama ir puoselėdama šalies istorinę atmintį, atidengtą vietą sutvarkys ir kryžių paliks atvirą ir matomą visuomenei.