2017 m.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos inicijuotame edukaciniame projekte „Ar tau įdomus geriamasis vanduo?“ dalyvavo 89 vaikų ir moksleivių grupės iš Ukmergės, Kėdainių, Utenos, Birštono, Anykščių, Tauragės, Šakių darželių bei mokyklų. Iš Šiaulių švietimo įstaigų šiame projekte dalyvavo net 37 grupės.

Šios socialinės iniciatyvos tikslas - šviesti jaunąją kartą apie geriamąjį vandenį Lietuvoje ir pasaulyje, apie geriamojo vandens kokybę, naudą bei įtaką sveikatai, apie geriamojo vandens gavybą ir ruošimo technologijas.

 

Užsiėmimai, kuriuos vedė Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja dr. Ramunė Albrektienė, vyko gegužės mėnesį ir buvo pritaikyti kelioms amžiaus grupėms – nuo darželinukų iki vyresnių klasių moksleivių.

Kaip pasakojo R. Albrektienė, save vadinanti trečios kartos vandentiekiete, mintis įgyvendinti tokį švietėjišką projektą kilo prieš kelis metus, kai ji dirbo geriamojo vandens tyrimų laboratorijoje UAB „Vilniaus vandenys“. Per 13 darbo metų laboratorijoje ji susidūrė su žmonėmis, kurie mažai ką žinojo apie vandentiekio vandenį, tikėjo įvairiais visuomenėje sklandančiais mitais ir bijojo gerti vandenį iš čiaupo.

„Pastebėjau, kad vyresnei kartai ne taip lengva pakeisti nuo senų laikų įsitvirtinusius įsitikinimus, o vaikus, naująją kartą, galima užauginti su naujomis žiniomis ir naujais vandens vartojimo įpročiais, - sakė Ramunė Albrektienė. – Dabartiniai vaikai labai stebina savo žiniomis apie vandenį. Daug vaikų žino, kad vandenį geriame ne iš upės ar ežero, o iš giluminių gręžinių ir tai labai džiugina. Darželinukų paklausus, ar jie geria vandenį iš čiaupo, jie šaukia „Taip!“.

Dėstytojos pastebėjimu, kuo mažesni vaikai, tuo daugiau žino. Paklausus jų, ar vandenyje, kuris yra skaidrus ir bekvapis, ko nors yra, ji dažnai sulaukia atsakymo, jog yra vitaminų, mineralų. O paklausus, ar vandenyje yra nuodingų medžiagų, dažniausiai vaikai atsako, jog yra bakterijų ir mikrobų.

Projekte daugiausia dalyvavo priešmokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikai.

„Mažiesiems žinias perteikiu per žaidimus. Norėdama iliustruoti, kokiame gylyje slūgso požeminis vanduo, išmatuojame vaikų ūgį ir apskaičiuojame, kiek reikėtų sudėti vaikų vieną ant kito, kad jį pasiektume. Žaisdami su spalvotomis kaladėlėmis, vaikai sužino apie vertingus ir nuodingus žmogaus sveikatai vandens elementus ir taip geriau juos įsimena. Taip pat pademonstruoju eksperimentą su vandeniu, kuriuo vaikai būna ypatingai susidomėję, iš nuostabos net nutyla“, - apie užsiėmimus pasakojo R. Albrektienė.

Pasak dėstytojos, žinias apie vandenį padeda įtvirtinti ir vaikų mylimi animacinių filmukų personažai, kuriuos į pagalba ji pasitelkia pamokose su pradinių klasių vaikais. O vyresnių klasių moksleiviams daugiau pasakoja iš savo patirties keliaujant po įvairias šalis, kad jie suprastų ne tik sausą teoriją, bet ir palygintų su pavyzdžiais iš gyvenimo.

„Parodau iliustracijų ir pateikiu šokiruojančių faktų iš pasaulio vietų, kuriose stokojama švaraus vandens, kad pamatytų, kaip mes čia, Lietuvoje, gerai gyvename. Vaikai labai reaguoja, kai pasakau, kai keliausite po kitus kraštus ir norėsite kuo nors pasigirti apie Lietuvą, sakykite, jog mes sočiai turime kokybiško požeminio vandens, kuris, kaip tvirtina neseniai atlikti tyrimai, yra seniausias požeminis vanduo pasaulyje, - sakė R. Albrektienė.“

Dėstytoja pastebėjo, jog dažnai nuskambėjus skambučiui vaikai nebėgdavo iš klasės kaip įprasta, o ateidavo ir padėkodavo už pamoką.

R. Albrektienė su paskaitomis apie vandenį jau aplankė per 500 grupių Lietuvos darželiuose ir mokyklose.