Ekskursijos
UAB „Šiaulių vandenys“ priima ekskursijų grupes į Vandentvarkos muziejų, o šiltuoju sezonu ir į gamybinius objektus – Birutės vandenvietę, nuotekų valyklą ir dumblo apdorojimo įrenginius.
Apsilankę įmonės objektuose, sužinosite apie geriamojo vandens gavybos, gerinimo ir tiekimo procesus, taip pat išgirsite įdomių dalykų apie nuotekų surinkimą, valymą bei dumblo tvarkymą. Vandentvarkos muziejuje susipažinsite su Šiaulių miesto vandentvarkos ūkio vystymosi istorija, pamatysite unikalių ir reikšmingų muziejaus eksponatų.
Ekskursijos skirtos visiems, pageidaujantiems daugiau sužinoti apie Šiaulių vandentvarkos ūkio veiklą, darbo rezultatus, problemas ir planus, taip pat norintiems pabendrauti su įmonės specialistais.
Neturintiems galimybės atvykti, UAB „Šiaulių vandenys“ siūlo nuotolines pamokas / paskaitas, kuriose vaizdžiai atskleidžiami vandentvarkos ūkio ypatumai.
Vandentvarkos muziejus
Vandentiekio bokštas pradėtas statyti 1939 m. pagal Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Prano Markūno (Morkūno) brėžinius ir kai kuriuos inžinieriaus Adolfo Janulionio darbo brėžinius. Hitlerinės okupacijos metais vandentiekio bokšto statyba buvo nutraukta. Statybos darbai atnaujinti tik po karo, 1945 m. birželio pabaigoje. Bokšto statybos darbams vadovavo inžinierius Jonas Vencius.
Vandens bokšto statyba užtruko iki 1948 metų pabaigos. Tų pačių metų spalio 30 d. bokšto rezervuaras (talpa iki 1000 m3) buvo pripildytas požeminio vandens iš pirmosios tais pačiais metais pastatytos Šiaulių miesto Lepšių vandenvietės ir vanduo paleistas į miesto tinklą. 1948 m. spalio 30 d. laikoma oficiali miesto centralizuoto vandentiekio ir savarankiškos vandens tiekimo įmonės įkūrimo data.
Įamžinant vandentvarkos ūkio pasikeitimus, dirbančių žmonių pasiekimus, 1974 m. pirmame bokšto aukšte buvo įkurtas Vandentvarkos muziejus, kuriam 1983 m. suteiktas visuomeninio muziejaus vardas. II, III, IV aukštuose – tarnybinės patalpos.
Unikalaus muziejus ekspozicija išdėstyta ratu (apie 100 m2) pagal apvalų bokšto perimetrą. Joje atsispindi įmonės istorija, miesto vandentiekio ir nuotakyno raidos etapai, ūkio plėtojimas ir modernizavimas, įmonės kolektyvo tradicijos. Įdomiausi eksponatai – XX a. pradžios nuotraukos, kurias galima laikyti muziejine retenybe. Ne mažiau įdomūs surinkti ir išsaugoti darbo įrankiai, prietaisai ir įrenginiai. Relikvijos pasakoja ne tik apie vandentiekio ir nuotakyno statybą, bet ir dalį Šiaulių miesto istorijos.
Vandentvarkos muziejuje pabuvojo svečiai iš įvairių pasaulio šalių, apie tai liudija Svečių knygos įrašai anglų, vokiečių, rusų, norvegų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis.
Ieškant šio unikalaus istorinio paminklo, buvo vadovaujamasi Vytenio Rimkaus eskiziniu bokšto piešiniu bei archyvine nuotrauka, kurioje ir buvo pažymėta menama išmūryto kryžiaus vieta. Pradėjus ardyti tinką nurodytoje vietoje, ties trečio aukšto lango stogeliu, maždaug 14 metrų aukštyje, buvo atidengta raudonų plytų pakyla. Ardant toliau, atvertas ir pats kryžiaus ženklas, vietomis apgadintas, patrupėjusiomis plytomis, aplipęs storu cemento sluoksniu.
Dėl lankymo tartis iš anksto tel. +370 41 59 22 57, el. paštu dziuljeta.k@siauliuvandenys.lt.
Kviečiame apsilankyti Vandentvarkos muziejuje, kuris yra įkurtas 1974 m. Šiaulių vandentiekio bokšte.
Vandentiekio bokštas pradėtas statyti 1939 m. pagal Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Prano Markūno (Morkūno) brėžinius ir kai kuriuos inžinieriaus Adolfo Janulionio darbo brėžinius. Hitlerinės okupacijos metais vandentiekio bokšto statyba buvo nutraukta. Statybos darbai atnaujinti tik po karo, 1945 m. birželio pabaigoje. Bokšto statybos darbams vadovavo inžinierius Jonas Vencius.
Vandens bokšto statyba užtruko iki 1948 metų pabaigos. Tų pačių metų spalio 30 d. bokšto rezervuaras (talpa iki 1000 m3) buvo pripildytas požeminio vandens iš pirmosios tais pačiais metais pastatytos Šiaulių miesto Lepšių vandenvietės ir vanduo paleistas į miesto tinklą. 1948 m. spalio 30 d. laikoma oficiali miesto centralizuoto vandentiekio ir savarankiškos vandens tiekimo įmonės įkūrimo data.
Bokšto aukštis – 45,37 m, pastatas yra 4 aukštų su rūsiu. Statinys turi įdomių ir charakteringų architektūrinių detalių: dekoruotas arkiniu ornamentu, vertikaliais piliastrais, tarp kurių nedideli, poromis einantys, siauri langai, puošti trikampiu stogeliu (frontonu). Vandentiekio bokštas yra svarbi dominantė miesto centrinės dalies panoramoje.
Įamžinant vandentvarkos ūkio pasikeitimus, dirbančių žmonių pasiekimus, 1974 m. pirmame bokšto aukšte buvo įkurtas Vandentvarkos muziejus, kuriam 1983 m. suteiktas visuomeninio muziejaus vardas. II, III, IV aukštuose – tarnybinės patalpos.
1991 m. vandens tiekimas iš bokšto buvo nutrauktas, vandentiekio tinklai atjungti.
Unikalaus muziejus ekspozicija išdėstyta ratu (apie 100 m2) pagal apvalų bokšto perimetrą. Joje atsispindi įmonės istorija, miesto vandentiekio ir nuotakyno raidos etapai, ūkio plėtojimas ir modernizavimas, įmonės kolektyvo tradicijos. Įdomiausi eksponatai – XX a. pradžios nuotraukos, kurias galima laikyti muziejine retenybe. Ne mažiau įdomūs surinkti ir išsaugoti darbo įrankiai, prietaisai ir įrenginiai. Relikvijos pasakoja ne tik apie vandentiekio ir nuotakyno statybą, bet ir dalį Šiaulių miesto istorijos.
Vandentvarkos muziejuje pabuvojo svečiai iš įvairių pasaulio šalių, apie tai liudija Svečių knygos įrašai anglų, vokiečių, rusų, norvegų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis.
Raudonų plytų kryžius vandentiekio bokšto sienoje
2020 m. remontuojant vandentiekio bokšto fasadą, sienoje rastas išmūrytas raudonų plytų kryžius, apie kurį ne kartą liudijo Šiaulių miesto garbės pilietis profesorius Vytenis Rimkus.
Ieškant šio unikalaus istorinio paminklo, buvo vadovaujamasi Vytenio Rimkaus eskiziniu bokšto piešiniu bei archyvine nuotrauka, kurioje ir buvo pažymėta menama išmūryto kryžiaus vieta. Pradėjus ardyti tinką nurodytoje vietoje, ties trečio aukšto lango stogeliu, maždaug 14 metrų aukštyje, buvo atidengta raudonų plytų pakyla. Ardant toliau, atvertas ir pats kryžiaus ženklas, vietomis apgadintas, patrupėjusiomis plytomis, aplipęs storu cemento sluoksniu.Tvarkant šį paminklą, nuvalytas stačiakampio formos mūro plotas, o apgadintos plytos buvo pakeistos – kryžiaus formai atstatyti prireikė 13 analogiškų plytų.
Kryžiaus atsiradimo istorija
Amžininkų tvirtinimu, vandentiekio bokštas pradėtas statyti iš raudonų plytų. 1940 m. atėjus tarybinei valdžiai, įsigalėjus naujai politinei sistemai, bokšto statyba buvo tęsiama šviesiomis plytomis. Keisdami plytų spalvą, mūrininkai išmūrijo raudoną kryžių, atgręžtą į Vasario 16-osios gatvę, į Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą kaip tam tikrą pasipriešinimo prasidėjusiam puolimui prieš tikėjimą ženklą. Yra ir kita kryžiaus atsiradimo versija – taip buvo pagerbtas šioje statyboje žuvęs darbininkas. Per bokšto langelį bandyta kryžių aptaškyti kalkėmis. Taip pusiau paslėptas jis buvo du dešimtmečius, kol bokštą aptinkavo (apie 1963 m.). Kalbėta, kad trys mūrininkai už tokį drąsų poelgį buvo net represuoti.
Vandentiekio bokštas liudija dar vieną istorinį įvykį. Būtent ant šio bokšto 1989 m. vasario 16 d., po ilgų okupacijos dešimtmečių, pirmą kartą Šiauliuose vėl suplevėsavo trispalvė.
Dėl lankymo tartis iš anksto tel. +370 41 59 22 57, el. paštu dziuljeta.k@siauliuvandenys.lt.
Priimamos grupės iki 20 žmonių. Lankymas nemokamas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Adresas: Vytauto g. 103, Šiauliai.
Birutės vandenvietė
Be vandens neįsivaizduojamas žmogaus gyvenimas. Vanduo mums yra maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis. Kiekvienam svarbi geriamojo vandens kokybė, bet ar žinote kokį vandenį vartojate? Kuo skiriasi šulinio ir vandentiekio vanduo? Kokį vandenį sveika vartoti?
 |
UAB „Šiaulių vandenys“ kviečia apsilankyti modernioje Birutės vandenvietėje, kuri miestui patiekia apie 60 proc. geriamojo vandens. Pažintinėje ekskursijoje sužinosite apie geriamojo vandens gavybos, gerinimo ir tiekimo procesus. Vandenvietės specialistai papasakos apie vandentiekio vandens kokybę Šiauliuose ir kodėl sveika vartoti vandentiekio vandenį. |
Atsiprašome, šiuo metu ekskursijos Birutės vandenvietėje neorganizuojamos.
Dėl lankymo tartis iš anksto tel. +370 41 59 22 57.
Priimamos grupės iki 20 žmonių. Ekskursijos vyksta tik šiltuoju metų laikotarpiu. Lankymas nemokamas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Adresas: Birutės g. 47, Šiauliai.
Nuotekų valykla
Švarus vanduo – gyvybės žemėje pagrindas. Be jo nei augalai žaliuotų, nei žuvys plaukiotų, nei paukščiai skraidytų, nei žmogus gyventų. Ir tik nuo žmogaus priklauso, ar mūsų žemės vanduo bus švarus.
Vanduo mums reikalingas įvairiems poreikiams. Mes skalbiame vandenyje, juo prausiamės, vandeniu plauname gatves, automobilius, skiedžiame chemikalus. Vanduo naudojamas gaminant dažus, plastmasę, maistą bei daugelyje kitų žmogaus gyvenimo sričių.
Kai panaudojame vandenį, mes jį užteršiame. Jis būna purvinas, nemalonaus kvapo, pilnas visokių priemaišų ir teršalų: maisto atliekų, įvairių šiukšlių, smėlio, skalbiklių, valiklių, riebalų, fekalijų, taip pat pavojingų bakterijų, net nuodingų medžiagų. Užterštą vandenį vadiname nuotekomis. Nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl teršalus būtina išvalyti.
 |
UAB „Šiaulių vandenys“ kviečia apsilankyti modernioje nuotekų valykloje ir sužinoti apie nuotekų surinkimo ir valymo procesus. Šioje pažintinėje ekskursijoje pamatysite, kaip įrenginiai valo įvairius teršalus ir kaip nuotekos tampa švariu vandeniu. Nuotekų valyklos specialistai atskleis, kodėl Šiaulių miestas buvo vadinamas „karštuoju tašku“ ir kur nuteka išvalytas vanduo. |
Atsiprašome, šiuo metu ekskursijos nuotekų valykloje neorganizuojamos.
Dėl lankymo tartis iš anksto tel. +370 41 59 22 57.
Priimamos grupės iki 20 žmonių (moksleiviai nuo 5 kl. ir vyresni). Ekskursijos vyksta tik šiltuoju metų laikotarpiu. Lankymas nemokamas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–16.45 val., penktadienį 8.00–15.30 val., pietų pertrauka 12.00–12.30 val.
Dumblo apdorojimo įrenginiai
Valant nuotekas, susidaro nemažai nuosėdų – skystojo dumblo, kuriame yra daug augalams naudingų maisto medžiagų, tačiau gali būti ir ekologiniu požiūriu kenksmingų teršalų.
Dėl pramonės įmonių išleidžiamos taršos Šiaulių miesto nuotekų valykloje susidarančiame dumble randama sunkiųjų metalų. Užterštas dumblas netinkamas nei tręšti, nei miškininkystėje, nei rekultivuoti. Tačiau nepanaudojamą dumblą būtina sutvarkyti.
Šiauliuose nuotekų dumblas yra pūdomas ir išgaunamos biodujos, kurias deginant gaminama žalioji elektros ir šilumos energija. Išpūdytas dumblas sudžiovinamas ir deginamas AB „Akmenės cementas“ gamykloje.
 |
UAB „Šiaulių vandenys“ kviečia apsilankyti ir apžiūrėti modernius dumblo apdorojimo įrenginius. Šioje pažintinėje ekskursijoje sužinosite, kaip susidaro nuotekų dumblas, kaip jis pūdomas ir kaip iš išgaunamų biodujų gaminama elektros ir šilumos energija. Nuotekų valyklos specialistai atskleis, kiek pagaminama energijos ir kur ji naudojama. |
Atsiprašome, šiuo metu ekskursijos dumblo apdorojimo įrenginiuose neorganizuojamos.
Dėl lankymo tartis iš anksto tel. +370 41 59 22 57.
Priimamos grupės iki 20 žmonių (moksleiviai nuo 5 kl. ir vyresni). Ekskursijos vyksta tik šiltuoju metų laikotarpiu. Lankymas nemokamas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–16.45 val., penktadienį 8.00–15.30 val., pietų pertrauka 12.00–12.30 val.
Paskutinį kartą redaguota: 2024-09-25
UAB „Šiaulių vandenys“
Vytauto g. 103, LT-77160 ŠiauliaiTel. +370 41 52 55 50
El. paštas office@siauliuvandenys.lt
Įmonės kodas 144133366
PVM mokėtojo kodas LT441333610
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
