Dumblo apdorojimas

Atgal

1
Valant nuotekas, susidaro nemažai nuosėdų – skystojo dumblo, kuriame yra ne tik augalams naudingų maisto medžiagų, bet ir ekologiniu požiūriu kenksmingų teršalų. Šiuo metu susidaręs dumblas yra pūdomas, išgaunant biodujas, o jas deginant, gaminama žalioji elektros ir šilumos energija. Po pūdymo išdžiovintas dumblas deginamas AB „Akmenės cementas“ gamykloje.
2
Nuotekų dumblas susidaro iš pirminiuose nusodintuvuose pašalinto dumblo (apie 87 m³ per parą) ir antriniuose nusodintuvuose pašalinto perteklinio dumblo (apie 546 m³ per parą). Dumblas iš antrinių nusodintuvų sutankinamas centrifugomis, todėl jo tūris sumažėja iki maždaug 52 m³ per parą. Susidaręs dumblas požeminiais vamzdynais nukreipiamas į rezervuarą, kuriame sumaišomas ir paduodamas į pūdytuvus, iš viso apie 143 m³ dumblo per parą.

3
Nuotekų valymo metu atskirtas dumblas panaudojamas kaip vertinga antrinė žaliava žaliosios energijos gamybai. Dumblas patenka į du pūdytuvus (kiekvienas po 3650 m³ talpos). Kad vyktų puvimo procesas, palaikoma  37oC dumblo temperatūra (mezofilinis procesas). Pūvant dumblui, išsiskiria biodujos, kasdien maždaug apie 14 MWh (2,5 tūkst. m³).
4
Pūdytuvuose susidariusios biodujos išvalomos nuo priemaišų (sieros junginių) ir kaupiamos 2100 m³ dujų talpykloje.
5
Iš talpyklos biodujos nukreipiamos į kogeneracinę elektros ir šilumos energijos jėgainę. Deginant dujas dujų deginimo katiluose, gaminama šilumos energija, o deginant kogeneratoriuose – elektros ir šilumos energija. Jėgainė dirba naudodama biodujas, tačiau jų pritrūkus, kogeneratoriuose galima deginti ir gamtines dujas. Kadangi išgaunamų biodujų nepakanka reikalingam šilumos energijos kiekiui pagaminti, UAB „Šiaulių vandenys“ papildomai perka biodujų ir gamtinių dujų.
6
Deginant dujas kogeneracinėje jėgainėje, kasdien pagaminama apie 10 MWh elektros ir apie 20 MWh šilumos energijos. Tiek šilumos pilnai pakanka dumblo pūdytuvams šildyti bei apdorotam dumblui džiovinti. Vien iš biodujų pagaminama apie 60 proc. elektros ir apie 50 proc. šilumos energijos, reikalingos nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo technologiniams procesams.
7
Išpūdytas nuotekų dumblas nusausinamas centrifugoje ir džiovykloje sudžiovinamas į granules – susidaro apie 5,3 t/parą sausosios medžiagos (SM). Apdorotas nuotekų dumblas netampa atlieka – jis toliau produktyviai panaudojamas žiedinės ekonomikos cikle. I kategorijai priskiriamas dumblas gali būti naudojamas žemės ūkyje, miško medelynuose, energetinių augalų auginimui ar pažeistų teritorijų rekultivavimui, kt.
8
Džiovinto dumblo granulės perduodamos AB „Akmenės cementas“. Gamykloje jos naudojamos kaip alternatyvus kuras: deginimo metu išgauta šilumos energija bei susidarę pelenai panaudojami cemento gamybos procesuose. Džiovinto dumblo kaloringumas prilygsta rudajai angliai arba prastesnės kokybės medienai Taikant žiedinės ekonomikos principus, nuotekų dumblas panaudojamas pakartotinai, taip mažinamas atliekų kiekis ir poveikis aplinkai.
9
UAB „Šiaulių vandenys“ Vandens tyrimų laboratorija nuolat stebi dumblo kokybę. Tyrimų rezultatai padeda kontroliuoti dumblo pūdymo, džiovinimo ir kitus apdorojimo procesus. Laboratoriniai tyrimai leidžia nustatyti, ar dumblas tinkamas naudoti žemės ūkyje, miško medelynuose, energetinių augalų auginimui ir kitoms reikmėms. Dumble tiriami organinių medžiagų, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų kiekiai, pagal kuriuos vertinama jo kokybė.
10
Nuotekų valymo ir dumblo apdorojimo įrenginių darbas yra automatizuotas. Visas technologinis procesas stebimas nuotekų valyklos dispečerinės kompiuterių ekranuose. Esant sutrikimams, gaunamas aliarminis pranešimas ir tai leidžia darbuotojams operatyviai reaguoti bei šalinti gedimo priežastis. Ši sistema užtikrina patikimą ir saugų įrenginių darbą bei padeda išvengti žmogaus klaidų.

Paskutinį kartą redaguota: 2026-05-11