Istorija

 

XVIII - XIX a. Šiauliuose jau sutinkama kanalų, sukonstruotų iš medinių vamzdžių.

1900 m. pasiturinčių savininkų namams pradedamas centralizuotai tiekti vanduo.

Iki 1914 m. Karpio dvare (Rėkyvoje) veikė vandentiekis. Jo įrenginiai neišliko, sudegė gaisro metu.

Lietaus kanalizacijos klojimo darbai
Rūdės gatvėje. 1930 m.
 
1922 m. Šiauliuose įrengta 7031 m lietaus kanalų ir kitų dengtų kanalų. Šiauliai buvo vienas labiausiai reiškusių norą įrengti kanalizaciją respublikos miestų. Šiauliečiai jau turėjo nusižymėję plane žemės paviršiaus smulkią niveliaciją. Vienas iš Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto studentų - technikų savo diplominiam darbui pasirenka temą: "Apie Šiaulių miesto nukanalizavimą".
Lietaus kanalizacijos klojimo darbai Vilniaus - Rūdės gatvių sankryžoje 1930 m.  

To meto šaltiniai teigė, kad vandentiekis higieniniu atžvilgiu irgi turįs didelę reikšmę. Tuo metu vanduo buvo semiamas iš 3-4 m gylio šulinių, upių ir ežerų, nebuvo švarus.

1929 m. sausio 19 d. miesto Taryba pirmą kartą svarstė fekalinės kanalizacijos įvedimo klausimą ir pritarė miesto Valdybos pradėtiems pasiruošiamiesiems darbams, skyrė lėšų plano paruošimui. Kanalizacijos reikalų aptarti iš Kauno į Šiaulius atvyksta Kauno universiteto doc. inžinierius S. Kairys.

Kanalizacijos kolektoriaus statybos darbai Tilžės g. 1932 m.  

1929 m. birželį Šiauliuose dėl vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos įvedimo lankėsi Berlyno aukštosios technikos mokyklos prof. Briks'as.

1930 11 19 miesto Taryba įgalioja miesto Valdybą paimti 500 000 litų paskolą kanalizacijos statybos darbams mieste.

Kanalizacijos tinklų statybos darbai Gluosnių - Dvaro g. sankryžoje, 1935 m.  

1931 m. pradedami kloti fekalinės kanalizacijos tinklai. Visi darbai atliekami rankiniu būdu.

1932 m. mieste vandens klozetus turi 238 butai.

1937 m. Šiaulių m. vandens klozetus turi 430 butai, o įrengtą vidaus vandentiekį - 652 butai.

Vandentiekio darbai Prūdelio rajone. Apie 1936 - 1937 m.  

Iki 1937 m. pabaigos, tarp Talšos ir Ginkūnų ežerų iškasta duobė - sėsdintuvas, nuo jos iki Tilžės g. iškastas atviras griovys. Nuo Odų gamyklos, šalia Tilžės g. griovys pereina į uždarą 500 mm skersmens kanalizacijos liniją, kuri klojama miesto link. Toliau kanalizacijos kolektorius išsišakoja į dvi linijas: viena - miesto link Gluosnių ir Rūdės gatvėmis, kita - Aukštosios, Dobilo gatvėmis per naująjį parką (Tapyro pievomis) link Birutės ir Taikos gatvių sankryžos, o toliau šakojasi miesto centro kryptimi.

1938 m. užbaigus kloti pagrindines kanalizacijos linijas, pradedama ruoštis vandentiekio statybos darbams.

Vandentiekio tinklų statyba Dariaus ir Girėno g. 1939 m.  
Gruodžio 13 d. laikraštyje "Įdomus mūsų momentas" miesto burmistras P. Linkevičius rašė: "Ateinančiais metais vandentiekius įrengti pradžia bus tikrai padaryta. Inž. S. Kairys pažadėjo pasiskubinti su vandentiekio plano sudarymu. Kai tą planą gausime, tuoj pradėsime jį vykdyti."
Vandens tinklų statyba Gluosnių - Dvaro g. sankryžoje 1939 m.  
1939 m. už pusę milijono litų nupirkta įvairaus diametro vamzdžių, priešgaisrinių hidrantų, sklendžių bei kitų medžiagų. Nuo būsimo bokšto vietos pradėta kloti 300 mm skersmens vandentiekio linija, kuri ėjo Venclauskio, Ežero, Vilniaus gatvėmis link Papievių gatvės. Kita jos atšaka - nuo bokšto teritorijos Gegužės 1 - osios gatve link Vilniaus gatvės.
Kanalizacijos tinklų statyba.  
Balandžio 27 d. miesto burmistras P.Linkevičius paskelbė privalomą įsakymą Nr. 6, apie tai, kad Šiaulių m. sodybų savininkai ir jų valdytojai privalo naudotis miesto vandentiekiu ir kanalizacija.
Visi vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statybos darbai atliekami rankiniu būdu, vanduo iš tranšėjų semiamas kibirais arba rankiniais siurbliais.
Darbo jėga - iš Darbo Biržos samdomi bedarbiai 1939 m.  

Didesnio skersmens vamzdžiai į tranšėjas leidžiami rankomis arba trikoju ir rankine gerve. Darbo jėga - iš darbo biržos samdomi bedarbiai.

Vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbams vadovavo miesto savivaldybė inžinierius V.Bitė, technikas Kašauskas. Įvedama vandentiekio ir kanalizacijos specialisto pareigybė. Į šias pareigas paskiriamas A. Janulionis.

Vandentiekio bokšto statybos pradžia.  

1940 m. liepos mėn. Lietuva paskelbta Tarybų socialistine respublika, tų pačių metų vasario mėnesį telefonų abonentų sąraše atsiranda Šiaulių m. vandentiekio ir kanalizacijos skyrius.

Pagal Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus P.Morkūno brėžinius, užbaigus vandentiekio bokšto pamatų betonavimo darbus, vykdoma gelžbetoninių kolonų ir sienų statyba.

1941 m. vasario mėn. Šiaulių m. Vykdomasis komitetas svarstė naujai statomos ligoninės vandentiekio ir kanalizacijos klausimą. Pranešimą skaitė A.Janulionis. "Jeigu bus laiku gauta visa reikalinga medžiaga, tai šių metų rudenį galės pradėti veikti miesto vandentiekis", - sakė A. Janulionis.

Bokšto pamatų liejimo darbai, 1939 m.  
  Vasario 12 d. įkurtas Šiaulių m. Vandentiekio ir kanalizacijos skyrius, patvirtintos 25 pareigybės. Iš jų: 5 administracinės ir 20 darbininkų.
Kovo 13 d. inž. A. Janulionis pranešė, kad Šiaulių m. vandentiekio statybos reikalams yra išleista kreditų: vandentiekio bokšto statybai - 550 tūkst. rublių, vandentiekio šulinių galerijos statybai (buv. Aleksandrijos dvaro laukuose) - 135 tūkst. rublių. Prašė, kad vandentiekio tinklų statybai prie ligoninės ir bokšto būtų prašyta papildomai dar 245 tūkst. rublių.
Vandentiekio tinklų statybos pradžia Ugniagesių g.1939 m.  

Balandžio 10 d. buvo patvirtintas Šiaulių m. vandentiekio ir kanalizacijos įmonės statutas.

Bokšto statyboje, vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbuose pagrindiniais klojėjais dirbo J. Jazdauskas, A. Dunauskas, skyriui vadovavo inžinierius A. Janulionis, technikais dirbo S. Kuzminskas, dešimtininkais A. Danilevičius, S. Virbickas ir kiti.

Kanalizacijos tinklų statyba.  

Statoma vandentiekio šulinių galerija buv. Aleksandrijos dvaro laukuose (dabar pirmoji vandenvietė), o nuo jos klojama 300 mm skersmens vandentiekio magistralinė linija, kuri turėjo susijungti su linija, klojama nuo vandentiekio bokšto ir ligoninės. Plečiami kanalizacijos tinklai. Šiuo laikotarpiu buvo paklota apie 2 km vandentiekio ir 3 km kanalizacijos tinklų.

Vandentiekio bokšto stiebo dalis pastatyta beveik iki švaraus vandens rezervuaro dugno. Vyriausybė skyrė apie 900 tūkst. rublių lėšų miesto viešiesiems darbams. Įdarbinta apie 100 bedarbių, o Vijolės upelio reguliavimo darbams - 350 bedarbių.

Vandentiekio bokšto statyba 1940 m.  

1941 06 24 Vokietijai okupavus Šiaulius, Vandentiekio ir kanalizacijos įmonei ir toliau vadovavo inžinierius A. Janulionis. Tuo laikotarpiu prie kanalizacijos tinklų prijungta apie 20 gyvenamųjų namų, paklojama 300 mm skersmens 500 m ilgio vandentiekio magistralės dalis Lepšių, Kairių gatvėmis iki Radviliškio gatvės. Karinei vadovybei davus nurodymą, mieste pakloti vandentiekio tinklai buvo jungiami prie miesto geležinkelio stoties vandentiekio. Nuo geležinkelio vandentiekio linijos per kiemus buvo kasamos tranšėjos ir klojami vandentiekio tinklai. Okupacijos metais bokšto statyba buvo nutraukta.

Pirmosiomis pokario dienomis pradėti atstatomieji darbai. 1945 06 21 Tarybų valdžios Lietuvoje paskelbimo penktųjų metinių išvakarėse miesto laikraštis "Raudonoji vėliava" rašė: "Šiaulių mieste sparčiais tempais vykdomi atstatomieji darbai, prie kurių prisideda visi įmonių bei įstaigų dirbantieji bei gyventojai. Sparčiai atstatomas karo metais apgadintas vandentiekio ir kanalizacijos ūkis". Atnaujinami vandentiekio bokšto statybos darbai, bokšte betonuojamas vandens rezervuaras. Darbams vadovauja inžinierius J. Vencius. Pradedama intensyvi vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statyba.

1948 m. miesto centre baigiamas statyti vandentiekio bokštas, kurį pripildo požeminis vanduo iš pirmosios Lepšių vandenvietės. 1948 m. spalio 30 d. - oficiali miesto centralizuoto vandentiekio ir savarankiškos vandens tiekimo įmonės įkūrimo data.

1956 m. pradedama eksploatuoti Birutės vandenvietė.

1959 m. pradėta eksploatuoti pirmoji nuotekų valymo įrenginių eilė, o 1967 m., pabaigus visą kompleksą - pirmieji biologinio valymo įrenginiai Baltijos šalyse.

1966 m. pradedama eksploatuoti Rėkyvos vandenvietė ir nuotekų valymo įrenginiai.

1974 m. įamžinant Šiaulių miesto vandentiekio ir kanalizacijos ūkio istoriją ir pasiekimus, vandentiekio bokšto patalpose įkurtas Vandentvarkos muziejus.

1978 m. vandenį į miesto tinklus patiekė Bubių vandenvietė, kurioje 1993 m. pradėjo veikti vandens nugeležinimo įrenginiai.

1995 m. valstybinė Šiaulių miesto vandens tiekimo įmonė buvo reorganizuota į specialiosios paskirties UAB “Šiaulių vandenys”. Visos akcijos priklauso Šiaulių miesto savivaldybei.

1996 m. „Šiaulių vandenys“ pradėjo vykdyti Šiaulių aplinkosaugos projektą, kurio tikslas - mažinti taršą, gerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, modernizuojant bendrovės veiklą.

1998 m. Seni, neekonomiški ir susidėvėję giluminiai ir antro pakėlimo siurbliai pakeisti naujais, moderniais, ilgaamžiais ir ekonomiškais; jų darbui optimizuoti sumontuotos pavaros - dažnio keitikliai. Tai sumažino sąnaudas vandens padavimui ir priežiūrai. Padidėjo vandentiekio sistemos patikimumas, geriamojo vandens saugumas žmonių sveiktos požiūriu.

1999 m. Šiuolaikiniu be kasimo metodu renovuota seniausia kritinės būklės nuotekų tinklų dalis centrinėje Šiaulių miesto dalyje. Pagerėjo nuotekų surinkimas ir sanitarinė aplinka centrinėje miesto dalyje, rūsių nebetvindo nuotekos, gyventojai nebepatiria nepatogumų dėl nuolatinių kasinėjimų, gatvių dangos ardymo, transporto eismo trikdymo, sumažinta gruntinių vandenų tarša iš nesandarių vamzdynų.

2000 m. Birutės vandenvietėje pastatyti modernūs vandens kokybės gerinimo įrenginiai, iš kurių vartotojams tiekiamas labai geros kokybės vanduo.

2000 m. Paklota nuotekų slėginė linija miesto nuotekoms į valymo įrenginius transportuoti. Slėgine linija atitinka aukštus reikalavimus kokybei ir techniniams parametrams. Yra patikima ir ilgaamžė, todėl Šiaulių regiono aplinka yra ekologiškai saugi.

2001 m. "Šiaulių vandenys" perėmė miesto paviršinių (lietaus) nuotekų įrenginių Kalinausko gatvėje eksploataciją. Rekonstravus neveikiančius įrenginius bei suremontavus tinklus, kolektorius, išleistuvus, sumažinta atvirų vandens telkinių - Prūdelio, Talšos ežero, Vijolės upelio - tarša.

2002 m. Pastatyta nauja pagrindinė nuotekų perpumpavimo siurblinė, kuri visas iš miesto surinktas nuotekas pumpuoja į nuotekų valymo įrenginius. Taip pat įgyvendintas vandens kokybės gerinimo projektas Rėkyvos gyvenvietėje.

2003 m. metais geriamojo vandens kokybę kontroliuojančiai bendrovės laboratorijai įteiktas atestavimo pažymėjimas, liudijantis, kad laboratorijos veikla ir atliekami tyrimai atitinka tarptautinį standartą.

2004 m. Įgyvendintas Šiaulių miesto aplinkosaugos projektas. 1996-2004 metais įgyvendinant Šiaulių aplinkosaugos projektą, į vandentvarkos ūkį investuota 22,85 mln. JAV dolerių. Projektui finansuoti buvo naudojamos Lietuvos Respublikos ir Šiaulių miesto biudžetų, Švedijos, Norvegijos, Suomijos subsidijų, Pasaulio banko paskolos lėšos. Projekto tikslas - sumažinti iš Šiaulių į Kulpės ir Lielupės upes bei Baltijos jūrą, Rygos įlanką patenkančią taršą, gerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę, patikimumą ir finansinį efektyvumą Šiauliuose.

2005 metai

2006 metai

2007 metai

2008 metai

2009 metai

2010 metai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

2014 metai

2015 metai

2016 metai



Uždaroji akcinė bendrovė "Šiaulių vandenys", Vytauto g. 103, LT-77160 Šiauliai. Tel. (8 41) 525 550; faks. (8 41) 592 266; el. paštas office@siauliuvandenys.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 144133366. PVM mokėtojo kodas LT441333610