Šiaulių aplinkosaugos projektas

Atgal
Šiaulių aplinkosaugos projekto užuomazgos siekia 1992 m., kai Helsinkio komitetas dėl didelės Baltijos jūros aplinkos taršos Šiaulius įvardijo kaip „karštąjį tašką“ ir pasiūlė imtis veiksmų spręsti šią ekologinę problemą. Miestui šis projektas buvo būtinas ir dėl geriamojo vandens kokybės gerinimo bei tiekimo patikimumo užtikrinimo.

Projekto uždaviniai:
  • Sumažinti iš Šiaulių į Lielupės aukštupį ir Rygos įlanką patenkančią taršą.
  • Gerinti vandens tiekimo ir nuotekų paslaugų kokybę, patikimumą ir finansinį efektyvumą Šiauliuose.
  • Sukurti prielaidas finansiškai stabiliai komunalinių paslaugų įmonės veiklai.
  • Tobulinti regiono ir vietinį aplinkos kokybės monitoringą ir kontrolės sistemą Lielupės aukštupyje.
Projektas įgyvendintas 1996-2004 m.

Projekto prielaidos
Lietuva - daugelio tarptautinių aplinkosauginių susitarimų ir sutarčių dalyvė.

Baltijos jūros regiono vandens apsaugos konvencija įpareigoja imtis konkrečių veiksmų mažinant vandens taršą, įgyvendinti Helsinkio komiteto (HELCOM) rekomendacijas aplinkosaugos klausimais.

1992 m. Baltijos jūros šalys sudarė detalią Baltijos jūros aplinkosaugos veiksmų programą, skirtą jos ekologiniam balansui atstatyti. Šiauliai įvardinti vienu didžiausių Lielupės baseino, Rygos įlankos ir Baltijos jūros teršėjų, prioritetiniu „karštu tašku“. Lietuvos Vyriausybė pripažino problemą ir įsipareigojo sumažinti taršą pagal HELCOM rekomendacijas.

1992 m. Lietuvos Aukščiausioji Taryba pripažino Šiaulių nuotekų valymo įrenginių statybą prioritetine ir 1998 m. Šiaulių aplinkosaugos projektas buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas.
Projekto lėšos
Bendra projekto vertė – 22,85 mln. JAV dolerių.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš valstybės biudžeto skyrė 7,6 mln. JAV dolerių subsidiją (33 proc. lėšų).
Pasaulio Bankas skyrė 5,82 mln. JAV dolerių paskolą (30 proc. lėšų).

Švedijos Vyriausybė per Švedijos tarptautinio vystymosi bendradarbiavimo agentūrą SIDA suteikė 31,5 mln. Švedijos kronų subsidiją nuotekų valymui Šiauliuose gerinti ir bendradarbiavimo sutarčiai įgyvendinti (20 proc. lėšų).

Suomijos Vyriausybė per Suomijos Aplinkos ministeriją suteikė 7,3 mln. Suomijos markių subsidiją nuotekų sistemai gerinti (8 proc. lėšų).

Norvegijos vyriausybė per Norvegijos taršos kontrolės komitetą suteikė 1,5 mln. JAV dolerių subsidiją Šiaulių m. nuotekų tinklams renovuoti ir bendradarbiavimo sutartims įgyvendinti (7 proc. lėšų).

Šiaulių miesto savivaldybė iš biudžeto skyrė 0,45 mln. JAV dolerių subsidiją (2 proc. lėšų).
Projekto darbai
Aplinkos valdymo komponentas. Atsakinga Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija.

Vandens ir nuotekų komponentas. Atsakinga UAB „Šiaulių vandenys“.

Vandens tiekimas ir paskirstymas:

Vandens kokybės gerinimo įrenginių statyba Birutės vandenvietėje.
Giluminių ir II kėlimo siurblių pakeitimas.

Nuotekų surinkimas ir valymas:

Nuotakyno renovacija.
Naujų nuotekų valymo įrenginių statyba Aukštrakiuose.
Pagrindinės nuotekų siurblinės statyba.
Slėginės linijos į nuotekų valymo įrenginių statyba.

Techninė pagalba ir institucinis stiprinimas:

Bendradarbiavimo projektai su Trondheimo (Norvegija) ir Kristianstado  (Švedija) vandens kompanijomis.
Įmonės gamybos, organizacijos ir finansų valdymo tobulinimas.
Tarifų studija.

Projekto metu buvo rekonstruota Birutės vandenvietė, pastatyta nauja miesto nuotekų valykla, pagrindinė nuotekų perpumpavimo siurblinė, nutiesta nuotekų slėginė linija, rekonstruota dalis vandentiekio ir nuotekų tinklų. Siekiant perimti modernių kompanijų patirtį, su užsienio partneriais įgyvendinta 15 bendrų projektų.
Projekto istorija
  • 1993 m. Lietuvos Aplinkos ministerija ir Šiaulių m. savivaldybė iš Švedijos tarptautinio vystymosi agentūros SIDA gavo finansavimą projekto Galimybių studijai rengti.
  • 1994 m. „DHV Consultants“ (Olandija) parengė studiją „Šiaulių nuotekų valymo įrenginių išplėtimas ir rekonstrukcija“, kuri buvo pagrindu - susitarimo sąlygomis - Galimybių studijai parengti.
  • 1994 m. Lietuvos Vyriausybė pateikė prašymą Pasaulio banko ilgalaikei paskolai gauti.
  • 1995 m. sausio - liepos mėn. vyko parengiamosios Pasaulio banko misijos, kuriose dalyvavo ir subsidijuoti projektą ketinančios šalys - Švedijos tarptautinio vystymosi agentūra (SIDA), Suomijos Aplinkos ministerija, Norvegijos taršos kontrolės komitetas.
  • 1995 m. spalio mėn. Švedijos firmos „Scanvironment“ specialistai parengė UAB „Šiaulių vandenys“ Galimybių studiją „Trumpalaikė ir ilgalaikė vandens ūkio valdymo strategija“.
  • 1995 m. spalio 16-20 d. Vašingtone (JAV) įvyko derybos dėl paskolos ir projekto sutarčių. Derybose dalyvavo Lietuvos Aplinkos ministerijos, Finansų ministerijos Šiaulių m. savivaldybės ir „Šiaulių vandenys“ atstovai.
  • 1995 m. lapkričio mėn. Pasaulio bankas parengė Įvertinimo ataskaitą.
  • 1996 m. kovo 6 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Trondheimo (Norvegija) savivaldybe.
  • 1996 m. balandžio 2 d. pasirašytos sutartys dėl Švedijos, Suomijos ir Norvegijos negrąžinamos finansinės paramos.
  • 1996 m. gegužės 8 d. pasirašytos Pasaulio Banko Paskolos ir Projekto sutartys.
  • 1996 m. birželio 27 d. Šiaulių miesto Taryba ratifikavo Pasaulio banko, UAB „Šiaulių vandenys“ ir Šiaulių miesto savivaldybės Projekto sutartį.
  • 1996 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Pasaulio banko sutartį. Žengtas būtinas žingsnis, vykdant Lietuvos Vyriausybės įsipareigojimus pagal tarptautinę HELCOM sutartį.
  • 1996 m. gruodžio 2 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Kristianstado (Švedija) savivaldybės skyriumi C4 Teknik.
  • 2000 m. balandžio 19 d. rekonstruota Birutės vandenvietė ir vartotojams pradėtas tiekti naujojoje vandens ruošykloje pagerintas vanduo.
  • 2000 m. balandžio mėnesį betranšėjinių technologijų metodu renovuota 3,4 km seniausių kritinės būklės nuotekų tinklų miesto centre.
  • 2006 m. Šiaulių miestas išbrauktas iš didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių, vadinamųjų „karštųjų taškų“, sąrašo.
  • 2002 m. kovo mėnesį pastatyta pagrindinė nuotekų perpumpavimo siurblinė Pakruojo gatvėje.
  • 2000 m. kovo - spalio mėnesiais nuo pagrindinės nuotekų perpumpavimo siurblinės iki nuotekų valymo įrenginių Aukštrakiuose nutiesta 8 km ilgio nuotekų slėginė linija.
  • 2004 m. pastatyta ir pradėta eksploatuoti nauja Šiaulių miesto nuotekų valykla Aukštrakiuose, Šiaulių rajone. Projekto pabaiga.
Projekto nauda
  • Vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo iš Birutės vandenvietės atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus.
  • Šiauliuose žymiai pagerėjo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugų kokybė bei patikimumas.
  • Šiauliai nebeteršia nuotekomis Kulpės ir Lielupės upių, Rygos įlankos ir Baltijos jūros. Lietuvos Vyriausybė įvykdė savo įsipareigojimus pagal HELCOM tarptautinę sutartį.
Projekto nauda yra didesnė negu galima išmatuoti investicijomis, nes poveikis aplinkai ir Baltijos jūrai negali būti įvertintas vien pinigais.
Paskutinį kartą redaguota: 2024-02-19