Problema

Šiauliuose geriamojo vandens kokybės klausimas aktualus apie 15 proc. šiauliečių. Medelyno, Kalniuko, Pabalių individualių gyvenamųjų namų rajonuose, Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių ir kai kurių kitų gatvių kvartaluose nėra centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos.

Geriamąjį vandenį maistui ruošti gyventojai priversti brangiai pirkti parduotuvėse arba vartoti privačių šachtinių šulinių vandenį. UAB „Šiaulių vandenys“ paskaičiavo, kad šiauliečiams 1 litras vandentiekio vandens kainuoja tik 0,003 lito (su PVM), o perkant - ne mažiau kaip 1 litas.

Vartojant neištirtą šulinių vandenį maistui gaminti, rizikuojama sveikata. Remiantis Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, mieste blogėja šachtinių šulinių vandens kokybė ir tai patvirtina atliekami tyrimai. Šachtinių šulinių vandenyje nitratų koncentracija viršijo leistinas normas trečdalyje ištirtų šulinių, o didžiausi viršijimai siekia 3-4 kartus. Gruntinis vanduo teršiamas dėl netinkamai įrengtų ir eksploatuojamų lauko tualetų bei išsėmimo duobių, dėl išleidžiamų nuotekų, vykdomos ūkinės veiklos, trąšų naudojimo.

Iš tiesų, individualių gyvenamųjų namų rajonų gyventojai daug nepatogumų patiria dėl nuotekų pašalinimo. Dažniausiai nuotekas tenka pilti į išsėmimo duobes, o vėliau rūpintis jų išvežimu. Tačiau toks nuotekų tvarkymo būdas ne tik brangiai kainuoja, bet ir teršia aplinką, jei nuotekos kaupiamos nesandarioje duobėje.

Nemažai problemų kyla ir dėl nelegalaus nuotekų tvarkymo. Pavyzdžiui, didžiausiame Šiaulių miesto Medelyno mikrorajone kai kurie gyventojai buitines nuotekas išleisdavo į Vijolės upelį, tekantį per mikrorajoną, arba į atvirus lietaus nuotekų griovius bei kanalus. Įtarimus, kad nuotekomis teršiamas upelis, patvirtina ir Šiaulių municipalinės aplinkos laboratoriniai tyrimai. Remiantis aplinkos monitoringo 2009 m. ataskaita, Vijolės upelio žemupyje (t.y. už Medelyno mikrorajono), pagrindiniai cheminiai vandens kokybės rodikliai (BDS7, nitritai, amonio azotas, fosfatai) viršijo ribines vertes. Vertinant pagal pavojingų medžiagų didžiausias leistinas koncentracijas (DLK), fosfatų ir bendro fosforo koncentracija viršijo DLK nuo 2 iki 4 kartų, nitratų ir bendro azoto koncentracija viršijo nuo 1,3 iki 2 kartų, o nitritų koncentracija viršijo nuo 3 iki 10 kartų. Gyvenantys šalia Vijolės upelio nuolat skundžiasi nuo upelio sklindančiais nemaloniais kvapais, be to yra didelė tikimybė, kad tarša patenka į gruntinius vandenis ir vartojamas šulinio vanduo taip pat yra užterštas.

Siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų apsirūpinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir pagal aplinkosaugos reikalavimus tvarkytų nuotekas, Šiaulių mieste būtina vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra.

Šiaulių vandenys“ eksploatuoja tris vandenvietes, kurios yra pajėgios geriamuoju vandeniu aprūpinti ir daugiau šiauliečių bei aplinkinių gyvenviečių gyventojų. Šiuo metu per parą vidutiniškai patiekiama apie 14 tūkst. kub. m geriamojo vandens arba tik apie 15,6 proc. nuo viso galimo išgauti kiekio. Vandenvietėse išgautas požeminis vanduo valomas gerinimo įrenginiuose, todėl gyventojus vanduo pasiekia kokybiškas ir sveikas.

Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens kokybę kontroliuoja UAB „Šiaulių vandenys“ Geriamojo vandens laboratorija. Laboratorijos tyrimai tvirtina, kad gyventojams tiekiams stabiliai aukštos kokybės geriamasis vanduo, kuris atitinka griežtą Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos geriamojo vandens standartus.

Šiaulių miesto nuotekų valykla orientuota į plėtrą, todėl yra pajėgi išvalyti didesnį nuotekų kiekį.

 



Uždaroji akcinė bendrovė "Šiaulių vandenys", Vytauto g. 103, LT-77160 Šiauliai. Tel. (8 41) 525 550; faks. (8 41) 592 266; el. paštas office@siauliuvandenys.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 144133366. PVM mokėtojo kodas LT441333610