Vartotojų informuotumo ir suvokimo lygio tyrimas (1997 m.)

Apklausos tikslas - identifikuoti vandens vartotojų elgesį, žinias ir suvokimo apie vandens tiekimą, nuotekų surinkimą lygį, išsiaiškinti pagrindinius jų informacijos šaltinius ir komunikacijų būdus.

Apklausos metodas - anketavimas. Anketa buvo sudaryta iš 74 klausimų, kurie apėmė tokias temas: žinios apie pagrindines vandens problemas; vandens tiekimas; mokesčiai, tarifai, paslaugos vartotojams; vandens kokybė, naudojimas, taupymas; visuomenės informavimo priemonės; socialinės/demografinės charakteristikos, gyvenimo sąlygos.
Apklausa vyko 1997 m. gegužės 13-16 d. Apklausta 140 respondentų, taip pat gauti atsakymai į sutrumpintą anketos variantą telefonu iš 50 žmonių.

Focus grupė buvo surinkta iš daugiabučių namų iniciatyvinių grupių narių 1997 m. gegužės 26d.

Duomenų analizė. Vandens problemų supratimą galime apibūdinti kaip vientisą vartotojų žinių, suvokimo ir elgesio derinį. Klausimai buvo suformuluoti taip, kad galėtų išryškinti esamus neatitikimus tarp problemų suvokimo ir elgesio.

Vanduo kaip veiksnys. Vanduo yra pripažįstamas labai svarbiu veiksniu. Šiauliuose 85,7 % apklaustųjų vandenį įvertino kaip gyvybiškai svarbų ir 14,3 % kaip labai svarbų veiksnį. Vandens tiekimas yra pripažįstamas gyvybiškai svarbiu 65,4 %, o labai svarbiu 33,1 % apklaustųjų. Taigi, vandens tiekimas yra vertinamas šiek tiek mažiau nei pats vanduo:

Gyvybiškai svarbu Labai svarbu
Vandens tiekimas 65,4 % 33,1
Kanalizacija 47,1 % 47,1
Elektra 53,6 % 44,2
Šildymas 41,7 % 51,3
Telefonas 20,7 % 51,1
Šiukšlių išvežimas 21,3 % 57,4

Vandens ribojimas. 87,1 % apklaustų šiauliečių supranta vandens išteklių ribotumą, bet tik 25,7 % siūlo riboti vandenį.

Aplinkos problemos. Iš tyrimo rezultatų negalima spręsti apie ekologinį vartotojų išprusimą, nes į klausimą: “Ar Jūs teršiate aplinką naudodami vandenį?” atsako “ne” 72,1 % apklaustųjų.

Skaičiai, pateikti žemiau, parodo neatitikimus tarp žinių, suvokimo ir vandens vartotojų elgesio:

Taip (ir dalinai) Ne
Ar vandens ištekliai riboti? 87,10 % 9,30 %
Ar būtina riboti vandens išteklius? 25,70 % 55,70 %
Ar Jūs teršiate aplinką vartodami vandenį? 25,00 % 72,10 %

Kaip vandens vartotojai informuojami apie vandens tiekimo problemas. Vienas iš šio tyrimo tikslų yra apibrėžti situaciją tarpusavio santykiuose tarp vandens tiekėjų ir vartotojų. 85,7 % apklaustųjų žino, kad vandenį tiekia vandens tiekimo įmonė, bet tik 43,6 % žino, kad ta pati įmonė surenka nuotekas. 40,7 % respondentų nuomone nauji vandentiekio vamzdžiai turėtų būti klojami savivaldybės lėšomis, ir tik 12,1 % mano, jog tai vandens įmonės problema. Šiauliuose 77,1 % apklaustųjų žino, kad pinigai už vandenį patenka vandens kompanijai. Nuomonės visiškai išsiskiria, kai kalbama apie tai, kas nustato vandens kainą:

Savivaldybė 54,30 %
Vyriausybė 29,30 %
Vandens įmonė 37,10 %
Seimas 5,70 %

68,6 % apklaustųjų daugiausia informacijos apie vandens tiekimo problemas ir pasikeitimus gauna iš laikraščių. Tokiu pat būdu apie mokesčius sužino 34,3 % respondentų. Bendravimas per masines informacijos priemones vyrauja ne tik supažindinant su pagrindinėmis bendromis vandens problemomis, bet ir specialiais klausimais - tarifai , technologijos ir kt. Nors informacija apie vandens kompaniją vartotojus ir pasiekia, tačiau tai neįtakoja jų elgesio.

Focus grupės metu buvo nustatyta, kad labiausiai pageidaujama informavimo priemonė yra brošiūros ar informaciniai laiškeliai, patenkantys pas gyventojus tiesiai iš vandens kompanijos (galbūt kartu su sąskaitomis už vandenį ar kt. keliais). Bendras “Šiaulių vandenų” įvaizdis yra gana aukštas, jei lyginsime su kitomis komunalines paslaugas teikiančiomis organizacijomis, kurių informacinė veikla gauna daug žemesnį įvertinimą.

Vandens vartojimas. Vienas iš tyrimo tikslų buvo sužinoti apie kasdieninio vandens vartojimo supratimą: ar vandens vartotojai žino, kiek vandens jie suvartoja kiekvieną dieną, kiek vandens jie nuleidžia be reikalo ir kodėl, kokias priemones jie mano esant geriausioms taupant vandenį ir kt.

Tyrimo rezultatai rodo, kad vartotojai nepakankamai įvertina jų suvartojamą vandens kiekį - 55,0 % apklaustųjų mano, kad jie per dieną nuleidžia mažiau 50 litrų vandens. Bet paklausti, kiek vandens jie nuleidžia be reikalo, 72,1 % apklaustųjų teigia, kad 20 - 50 l. Iš tų, kurie atsakė, kad tenka nuleisti vandenį be reikalo, net 40,7 % respondentų pagrindine priežastimi, verčiančia juos tai daryti, nurodo tai, jog iš karšto vandens čiaupo ilgai bėga vėsus vanduo.

Geriausiomis vandens taupymo priemonėmis laikomos:

Vandens skaitikliai 91,40 %
Dušo naudojimas vietoj vonios 31,40 %
Specialūs čiaupai 20,70 %
Vandens filtrai 19,30 %
Užkišamos kriauklės 19,30 %
Tarifai 15,00 %
Vietiniai vandens šildytuvai 14,30 %
Vonios naudojimas vietoj dušo 4,30 %

Vandens kokybė. 37,1 % respondentų patvirtino, kad vandens kokybė per paskutinius dvejus metus pasikeitė į gerąją pusę. 56,4 % apklaustųjų pareiškė maną, kad geriamas vanduo turi atitikti Europos standartus. Vartotojai nemano, kad vandens kokybę nulemia vandentiekio įmonės vadyba. Iš pateiktų veiksnių, įtakojančių vandens kokybę, buvo pasirinkti šie:

Vamzdynų būklė 80,00 %
Vandens šaltiniai 23,60 %
Cheminis vandens apdorojimas 30,00 %

Mokesčiai, kainos. Beveik visi respondentai patvirtino, kad vandens kainos per paskutinius dvejus metus išaugo (82,2 %).Šie skaičiai parodo nuomonių dėl to, kiek kainos pakilo, išsiskyrimą:

Dvigubai 30,70 %
Daugiau negu dvigubai 19,30 %
50,00 % 23,60 %
10,00 % 8,60 %
Trūksta 17,90 %

Mokestis už vandenį (gyventojų vertinimu) sudaro tokį šeimos pajamų procentą:

1 - 5 % 41,4 %
5 - 10 % 36,4 %
0,5 - 1 % 15,7 %

Nežiūrint to, 39,3 % apklaustųjų sutiktų mokėti daugiau, jei vandens kokybė būtų geresnė.

Išvados. Skirtumai apie vandens problemų žinojimą ypač išryškėja respondentų amžiaus grupėse - kuo vyresni vartotojai, tuo didesnis jų atsakomybės jausmas:

Ar Jūs informuojate apie vandens
nutekėjimą ne savo namuose?
Taip Ne
Iki 29 m. 47,30 % 50,90 %
30 - 49 m. 46,20 % 52,30 %
Daugiau nei 50 m. 65,00 % 35,00 %

Skirtingos komunikacijos strategijos turi būti taikomos šioms trims amžiaus grupėms. Jaunesni gyventojai jautresni aplinkos apsaugos problemoms. Skirtumai tarp grupių su skirtingu išsilavinimu yra mažiau akivaizdūs, nors tam tikras santykis tarp orientacijų vandens tiekimo srityje yra įžvelgiamas. Bedarbiai ir namų šeimininkės geriau orientuojasi apie vandens suvartojimą nei dirbantieji:

Dirbantys Bedarbiai Namų šeimininkės
Suvartojama iki 50 l 57,60 l 37,50 l 42,90 l

Galima teigti, kad namų šeimininkės yra labiausiai suinteresuota grupė:

Ar Jūs informuojate apie vandens
nutekėjimą ne savo namuose?
Dirbantys Bedarbiai Namų šeimininkės
Taip 47,50 % 50,00 % 57,10 %
Ne 51,50 % 50,00 % 42,90 %

Nėra ryškių skirtumų suvokime ir elgesyje tarp skirtingų lyčių.

Daugiausia informacijos vartotojai gauna per laikraščius (68,6 %), radiją ir TV (37,1 %) bei namus eksploatuojančias bendrijas.

Populiariausios masinės informavimo priemonės yra:

Laikraščiai Televizijos Radijas
"Lietuvos rytas" 75,00 %
"Respublika" 50,70 %
"Šiaulių naujienos" 47,80 %
"Šiaulių kraštas" 40,70 %
LNK 85,70 %
TV3 43,60 %
LTV 43,60 %
Vietinė 12,90 %
M1 60,70 %
Radio centras 42,10 %
LR1 31,40 %
Saulės radijas 19,30 %

Šių duomenų analizė leidžia numatyti galimus informacijos perdavimo kanalus. Informacija apie bendras vandens problemas gali būti sėkmingai išplatinta per nacionalines Masines informavimo priemones, o regioninės vandens tiekimo, taupymo, tarifų ir aplinkosauginių projektų įgyvendinimo problemos - geriau ir greičiau pasieks vartotojus per vietines masines informavimo priemones. Akivaizdu, kad sėkmingiausias informacijos perdavimo kanalas vis dėlto yra brošiūros ir tiesioginis paštas. Respondentų požiūris į šias priemones. Ką Jūs darote su reklaminiais ir kitais lapeliais, kuriuos randate pašto dėžutėje?

Atidžiai perskaitau 43,60 %
Kartais perskaitau 21,40 %
Peržvelgiu 24,30 %
Išmetu į šiukšlių dėžę 10,00 %

Komunikacijų kompanijos sėkmė priklauso nuo to, kaip sugebėsime taikyti skirtingus bendravimo būdus - per masines informavimo priemones ir betarpiškai. Artimiausias šaltinis betarpiškam bendravimui yra namų ūkio eksploatavimo tarnybos.



Uždaroji akcinė bendrovė "Šiaulių vandenys", Vytauto g. 103, LT-77160 Šiauliai. Tel. (8 41) 525 550; faks. (8 41) 592 266; el. paštas office@siauliuvandenys.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 144133366. PVM mokėtojo kodas LT441333610