Švarus vanduo

Didžioji žemės paviršių dengiančio vandens dalis tyvuliuoja sūriose jūrose ir vandenynuose. Gėlo vandens yra tik 3 proc. Bet jis „užrakintas" ledynuose ir poliarinėse ledo kepurėse. Kitas vanduo taip giliai susikaupęs po žeme, kad jo negalima pasiekti. Likusi gėlo vandens dalis sudaro mažiau nei pusę procento. Jis teka upėmis, formuoja ežerus ir kaupiasi požeminiuose sluoksniuose, iš kurių Lietuvoje išgaunamas geriamasis vanduo.

Pats švariausias vanduo - vandenilio ir deguonies junginys H2O. Jį pagamina chemikai, pašalindami iš įprasto vandens visas ištirpusias medžiagas. Jame nėra jokių priemaišų, tačiau jis labai neskanus ir nenaudingas.

Esame įpratę gerti vandenį, kuriame yra ištirpusių įvairių medžiagų (druskų, tirpių mineralų dalelių) kurios keičia vandens skonį.

Štai jūros vanduo sūrus ir drumstas, todėl jo geriau negerti. Lietaus vandens, nors jis krinta iš debesų ir atrodo švarus, taip pat negalima gerti, nes į lietaus lašus patenka fabrikų, katilinių, krosnių išmetami dūmai ir dulkės. Kad šį vandenį būtų galima gerti, jį reikia valyti specialiais filtrais.

Gamta pati sukūrė puikų filtrą - žemės uolienų sluoksnį, kuris valo ir saugo po žeme besikaupiantį gėląjį vandenį. Taigi, geriamąjį vandenį, vieną iš svarbiausių Žemės turtų, mes gauname iš gelmių. Kaip ir visų Žemės išteklių, gėlo vandens atsargos yra ribotos, tad jas reikia taupyti.



Uždaroji akcinė bendrovė "Šiaulių vandenys", Vytauto g. 103, LT-77160 Šiauliai. Tel. (8 41) 525 550; faks. (8 41) 592 266; el. paštas office@siauliuvandenys.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 144133366. PVM mokėtojo kodas LT441333610